Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas Konstitucinio Teismo (KT) posėdyje trečiadienį pripažino, kad geresnis sprendimas būtų buvęs „darbiečių“ kandidatą Rimvydą Podolskį pašalinti iš rinkimų iki balsavimo, nei šiuo metu spręsti ginčą dėl visos apygardos rezultatų panaikinimo.

„Dabar, kaip matome, tai būtų buvęs geresnis sprendimas“, - KT teisėjo Dainiaus Žalimo klausiamas, kodėl nebraukė R. Podolskio iš kandidatų sąrašo, nes pažeidimai pradėti fiksuoti dar vasarą, sakė Z. Vaigauskas.

Tačiau Z. Vaigauskas tuo pačiu tvirtino, jog kandidatas gynėsi pažeidimų nedaręs, tvirtino esąs apkalbamas, be to, tikėtasi, kad sudrausminus kandidatą nebus nueita iki balsų pirkimo per balsavimą.

„Kandidatas visą laiką gynėsi, kad jis yra apkalbamas, kad pažeidimai labai nežymūs. Mes susidurdavom su tokia situacija, kad kandidatui padarius pažeidimus, būdavo nutraukiami pažeidimai“, - kalbėjo Z. Vaigauskas.

VRK šeštadienį pripažino, kad Darbo partijos kandidatas R. Podolskis papirkinėjo rinkėjus ir taip šiurkščiai pažeidė Seimo rinkimų įstatymą, o sekmadienį nusprendė rinkimų rezultatus Zarasų-Visagino apygardoje pripažinti negaliojančiais.

Tokį VRK sprendimą ginčija partija „Tvarka ir teisingumas“, kurios kandidatas Algimantas Dumbrava pirmajame ture surinko daugiausiai balsų, o R. Podolskis liko antras.

Trečias apygardoje liko socialdemokratų kandidatas Nikolajus Gusevas, kuris nuo R. Podolskio atsiliko daugiau kaip 300 balsų.

Atsižvelgdama partijos „Tvarka ir teisingumas“ pateiktą skundą, prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį kreipėsi į Konstitucinį Teismą.

Prezidentės patarėja Indrė Pukanasytė trečiadienį KT posėdyje sakė, kad prezidentė nepalaiko nė vienos pusės ginče dėl rinkimų rezultatų panaikinimo Zarasų-Visagino apygardoje, o tik siekia išsklaidyti abejones, trečiadienį sakė jos patarėja„Prašydama pateikti išvadą, ar Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu rinkimų rezultatai Zarasų-Visagino apygardoje teisėtai buvo pripažinti negaliojančiais, prezidentė nepalaiko kažkurios pusės, kažkurios partijos ar kandidato“, - trečiadienį KT posėdyje, kuriame nagrinėjamas šalies vadovės paklausimas dėl išvados, ar per rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, sakė patarėja.

Pasak I.Pukanasytės, prezidentė į KT kreipėsi „siekdama, kad neliktų abejonių, ar per Seimo rinkimus nebuvo pažeisti Seimo rinkimų įstatymas, kadangi tokia abejonė keliama partijos “Tvarka ir teisingumas„ skunde“.

Įstatymas numato, kad remdamasis KT išvadomis galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo priima Seimas.

Jeigu KT priima išvadą, kad buvo šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas ar suklastoti rinkimų dokumentai ir tai turėjo įtakos nustatant rinkimų esminius rezultatus, Seimas gali priimti vieną iš šių nutarimų: pripažinti rinkimus vienmandatėje ar daugiamandatėje rinkimų apygardoje negaliojančiais arba nustatyti tikruosius esminius rinkimų rezultatus pagal rinkimų komisijų pateiktus balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus. Seimas kartu priima nutarimą dėl neteisėtai ir teisėtai išrinktų Seimo narių.