„Mūsų pagrindinė žinutė šiandien – pataisos, kurios buvo priimtos (registruotos - BNS) praėjusį penktadienį, reiškia, kad mes įteisinam smurtą prieš vaikus. Kai atsiranda žodis „žymus", reiškia, kad mes leidžiame nežymų skausmą prieš vaikus. Tai reiškia, kad darželio auklėtojos, mokyklos mokytojai, troleibuso kontrolieriai galės naudot nežymų skausmą“, – trečiadienį sakė Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus" generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė.

Ji bei dar kelių visuomeninių organizacijų atstovai trečidienį spaudos konferencijoje Seime pabrėžė, kad naujos pataisos atveria daug erdvės interpretacijoms prieštarauja Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijai.

Kai atsiranda žodis „žymus", reiškia, kad mes leidžiame nežymų skausmą prieš vaikus.

Psichologė, psichoterapeutė Aušra Kurienė įsitikinusi, kad visuomenė turi susivokti, kaip ji nori auginti savo vaikus. Anot jos, svarbu suprasti, kad vaikas turi būti užaugintas nenaudojant nei fizinio, nei emocinio, nei seksualinio smurto.

A. Kurienė sako, kad užuot diskutuojant apie smurto sąvoką, svarbiau galvoti apie paslaugų šeimoms kokybę, jų prieinamumą kiekvienam, kuriam reikalinga pagalba.

„Norim pasakyti, kad ne laikas svarstyti, kas yra smurtas, o kas nėra smurtas. Mums laikas išgirsti išsigandusių tėvų poreikius ir pradėti veikti užtikrinant paslaugas, kurios laiku ateina į vietą“, – teigė A. Kurienė.

Tam pritarė ir „Vaikų linijos“ vadovas psichologas Robertas Povilaitis, kuris pabrėžė ir tai, kad smurtas vaikystėje veda prie dar didesnių problemų, tokių kaip savižudybės.

„Buvom atlikę tyrimą su jaunais žmonėmis, tyrimas parodė, kad tie vaikai, kurie vaikystėje patyrė 4 ir daugiau smurto patirčių, vėliau 12 kartų daugiau norėjo žudytis nei tie, kurie tų patirčių neturėjo“, – sakė „Vaikų linijos“ vadovas.

Visuomenininkai atkreipė dėmesį, kad apie smurto sąvoką kalbama šalyje, kuri turi aukščiausius savižudybės skaičius ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.

Statistikos departamento duomenimis, kas šeštas smurtą patyręs žmogus Lietuvoje yra vaikas. Skaičiuojama, kad 2017 metais daugiausia užfiksuota psichologinio smurto atvejų – 2719, fizinio smurto – 1541, seksualinio – 141.

Grupė parlamentarų po rezonansinio vaikų paėmimo iš šeimos atvejo įregistravo pataisas, kurios keičia smurto prieš vaikus sąvoką. Numatoma, kad fiziniu smurtu prieš vaiką būtų laikomas tik sukeliamas žymus skausmas, o į psichologinio smurto apibrėžimą įtraukiamas „prievartinis vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią“.

Šias pataisas inicijavo „valstietis“ M. Puidokas su daugiau kaip 50 parlamentarų iš „valstiečių“, „tvarkiečių“, konservatorių bei kitų frakcijų. Minėtą projektą kritikuoja ir „valstiečių“ deleguotas socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Liepą pradėjo galioti centralizuota vaiko teisių apsaugos sistema, atsirado mobilios pagalbos šeimai komandos. Taip pat nustatyta bendra schema, kaip turi elgtis institucijos, gavusios pranešimą apie skriaudžiamą vaiką.