„Organizacijos​ prašo ratifikuoti Europos Tarybos Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo​, nes šia Konvencija siekiama kovoti prieš plačiai paplitusį smurtą artimoje aplinkoje“, – rašoma pernai įkurtos viešosios įstaigos „Stebėk Teises“ inicijuotame kreipimesi.

Jį taip pat pasirašė Lietuvos žmogaus teisių centro, asociacijos „Vilniaus moterų namai“, asociacijos „Aktyvus jaunimas“, Universiteto LGBT+ grupės, Žmogaus teisių stebėjimo instituto, Tolerantiško jaunimo asociacijos, nacionalinio pacientų susivienijimo „Už visų teisę į geriausią gydymą“, Lietuvos moksleivių sąjungos, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos, Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos, Lietuvos gėjų lygos ir kitų organizacijų vadovai.

Organizacijos atkreipia dėmesį, kad dažnai Stambulo konvencija viešojoje erdvėje visuomenės yra interpretuojama neteisingai.

Lietuvoje 8 iš 10 dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų – moterys, kurių dauguma nukentėjo nuo intymaus partnerio.

„Konvencija taikoma visų formų smurtui prieš moteris, įskaitant smurtą šeimoje, nuo kurio neproporcingai dažniau nukenčia moterys. Konvencijos tikslų siekimas Lietuvos Respublikai yra ypatingos svarbos, nes remiantis Lietuvos oficialiosios statistikos portalo 2019 metų duomenimis, Lietuvoje 8 iš 10 dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų – moterys, kurių dauguma nukentėjo nuo intymaus partnerio“, – pažymime kreipimesi.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad 2020 metais Lietuvos policija užfiksavo 55 tūkst. iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje, pradėti daugiau nei 7 tūkst. ikiteisminių tyrimų, kuriuose 80 proc. aukų – moterys, nukentėjusios nuo savo partnerio. O smurto artimoje aplinkoje nusikaltimai užima penktadalį visų nusikaltimų, užregistruojamų šalyje.

Organizacijos atkreipia dėmesį ir į tai, kad „šia Konvencija siekiama keisti visuomenės požiūrį ir kovoti su lyčių stereotipais, dėl kurių toleruojamas smurtas prieš moteris“.

„Konvencija smurtą prieš moteris apibrėžia kaip žmogaus teisių pažeidimą ir moterų diskriminacijos formą, tai reiškia visus smurto dėl lyties veiksmus, dėl kurių moterys patiria arba gali patirti fizinę, seksualinę, psichologinę arba ekonominę žalą ar kančias, įskaitant grasinimą įvykdyti tokius veiksmus, prievartą arba savavališką laisvės atėmimą, nesvarbu, ar tie veiksmai būtų vykdomi viešajame, ar privačiajame gyvenime“, – pažymi organizacijos.

Seimui žadant svarstyti Stambulo konvencijos ratifikavimą, pastaruoju metu viešojoje erdvėje suaktyvėjo diskusija šiuo klausimu.

Konvenciją Seimui ratifikuoti yra pateikusi dar buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.

Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.

Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo Lietuva pasirašė 2013 metais.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad kilus įtampoms visuomenėje, konvencijos ratifikavimo nežadama svarstyti Seimo pavasario sesijoje. Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Povilas Mačiulis šią savaitę svarstė, jog visuomenei susipriešinus dėl planų Seime imtis Stambulo konvencijos, jai svarstyti galėtų būti sudaryta piliečių asamblėja.