- Benas Brunalas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visuomenė išskyrė ir įvertino Vyriausybės darbus bei veiksmus, padarytus prasidėjus koronaviruso krizei. Didžiausias sutarimas visuomenėje – dėl jos laisvę ribojančių sprendimų įvedant karantiną.
Kone pusė respondentų sako, kad tai teigiamas Vyriausybės sprendimas. Tuo tarpu labiausiai kritikos susilaukia valdžios laikysena aprūpinant medikus apsaugos priemonėmis. Sociologė, žvelgdama į balandžio mėnesio pradžioje surinktus piliečių vertinimus, teigia, kad turimi duomenys indikuoja suaktyvėjusius gyventojų bazinius instinktus – saugoti savo ir artimųjų sveikatą. Todėl, mano ji, tai gali būti priežastis, kodėl visuomenėje įsijungia konformizmas ar net kyla didesnis pasirengimas klausyti valdžios nurodymų.
Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ balandžio 5-8 d. atliktos apklausos metu gyventojų buvo prašoma nurodyti, kuriuos Vyriausybės veiksmus ar darbus ekstremalios situacijos ir karantino metu jie vertina teigiamai ir kuriuos neigiamai. Kaip skelbia „Baltijos tyrimai“, apklausoje dalyvavusiems respondentams atsakymai nebuvo siūlomi – valdžios darbus ar veiksmus jie vardijo patys.
Susisteminti duomenys rodo, kad geriausiai vertinami darbai, kuriuos atliko valdžia prasidėjus koronaviruso sukeltai krizei, yra karantino paskelbimas ir jo metu taikomos priemonės. Tai nurodė 42 proc. apklaustųjų.
Tuo tarpu, kad Vyriausybė tinkamai ėmėsi veiksmų izoliuojat atvykusius iš užsienio žmones, deklaravo 13 proc. respondentų. 11 proc. teigė, kad prie sėkmingai atliktų darbų sąrašo gali būti priskiriamas sienų uždarymas ir atvykimo bei išvykimo iš Lietuvos ribojimas.
Mažiau nei dešimtadalis gyventojų teigiamai įvertino diskusijas kėlusį testavimo dėl koronaviruso apimčių didinimo klausimą: 7 proc. respondentų teigė, kad valdžios veiksmai organizuojant testavimą, steigiant mobiliąsias stotis gali būti vertintini teigiamai. Vyriausybės suplanuotas pagalbos priemones verslui bei už karantino priemonių nesilaikymą sugriežtintas baudas, kaip teigiamus sprendimus taip pat nurodė po 7 proc. respondentų.
Daugiausiai kritikos dėl medikų aprūpinimo apsaugos priemonėmis
Gyventojų labiausiai kritikuojamas Vyriausybės veiksmas – įdėtos pastangos aprūpinant medikus apsaugos priemonėmis. Tai, kad valdžia nesugebėjo tinkamai išspręsti šio klausimo, nurodo 28 proc. gyventojų. O tai, kad trūko testavimui būtinų priemonių teigė 13 proc.
Tokia pati respondentų dalis nurodė, kad valstybė nesugebėjo sukontroliuoti atvykusių iš užsienio izoliavimo. 11 procentų gyventojų pasirodė, kad viešojoje erdvėje pernelyg daug negatyvios informacijos, o dešimtadalis (10 proc.) teigė maną, kad iš užsienio grįžtančių žmonių srautus į Lietuvą reikėjo stabdyti anksčiau.
8 procentai deklaravo, kad, jų nuomone, Vyriausybė apskritai nevaldo situacijos ir, kad priima per daug prieštaringų nutarimų. 7 proc. nurodė, kad valdžia galėjo kiek anksčiau griežtinti baudas dėl įvesto karantino pažeidimų.
Sociologė: žmonių baimė lemia pasirengimą klausyti valdžios nurodymų
„Baltijos tyrimų“ direktorės Rasos Ališauskienės teigimu, nieko keisto, kad visuomenė labiausiai neigiamai įvertino apsaugos priemonių medikams ar testavimo apimčių klausimą. Viena vertus, pasak jos, būtent ši tema vyravo viešojoje erdvėje, kita vertus, akcentavo ji, visuomenė itin atidžiai žiūrėjo į Vyriausybės veiksmus, turinčius įtakos jų asmeninei sveikatai.
„Nuo pat pirmų dienų neigiamoje perspektyvoje buvo akcentuojama tai, kad trūksta medikams apsaugų, kad trūksta testavimo apsukų, kad nėra sukaupta atsargų. Jei pažiūrėtume į tai, kokios temos vyravo žiniasklaidoje ir kiek tam buvo skiriama dėmesio – tai pamatytume, kad tuo metu šios temos tiesiog vyravo“, - Eltai duomenis komentavo R. Ališauskienė.
Sociologė atkreipė dėmesį ir į tai, kad visuomenė yra linkusi teigiamai vertinti įvestus gyvenimo suvaržymus. Žymi respondentų dalis nurodė, kad teigiamai vertina karantino paskelbimą, o apčiuopiama dalis gyventojų teigiamai žvelgė į baudų už karantino pažeidimus griežtinimą. Tuo tarpu iš esmės nebuvo tų, kurie sakytų, kad laisvę ribojančios priemonės yra blogas valdžios žingsnis.
Pasak sociologės, ko gero, tokį visuomenės požiūrį lėmė tai, kad šioje situacijoje visi akcentai sudėti nebe į viešąjį gyvenimą, o į asmeninę ir artimųjų sveikatą.
„Visgi sveikata ir galimybė užsikrėsti yra bazinis instinktas, ko žmonės labiausiai bijo. Nes dabar nėra žinoma, kaip nuo viruso apsisaugoti. Galbūt tai ir lemia žmonių konformizmą ar net pasirengimą klausyti nurodymų“, – teigė R. Ališauskienė, akcentuodama, kad vargu ar panašią visuomenės reakciją galėtų sukelti politinį kontekstą turintys sprendimai.
Kaip priminė R. Ališauskienė, panašios indikacijos matyti ir kovo mėnesį darytoje apklausoje. Kovo 24–26 d. atlikta apklausa parodė, kad 71 proc. pritaria griežtesnėms saviizoliacijos sąlygoms, kai būtų leidžiama iš namų išeiti tik būtiniausiais atvejais. Tuo tarpu 61 proc. pritartų judėjimo šalies viduje ribojimui – kada iš gyvenvietės išvykti būtų leidžiama tik su specialiais leidimais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos5
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...