- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pavasarį šalį užplūdę karo pabėgėlių srautai jau praeityje. Dabar į Lietuvą atvyksta vos keli šimtai ukrainiečių per parą. Vieni džiaugiasi saugiu prieglobsčiu mūsų šalyje, o kiti vyksta atgal į gimtinę, praneša LNK.
Ukrainietė Tatjana iš Charkovo – vieno labiausiai karo niokojamų miestų – atvyko maždaug prieš mėnesį.
„Karo pradžioje buvo labai sudėtinga situacija, buvo baisu, nes nežinojau, kas laukia, o kai išlaisvino [Charkovą], aš nuvažiavau namo susitvarkyti tam tikrų reikalų. Dabar situacija ne tokia bloga, tačiau miestas vis tiek apšaudomas“, – kalbėjo Tatjana.
Kelionių agentūroje įsidarbinusi jauna moteris tikina, kad kol kas ir toliau planuoja gyvenimą Vilniuje.
„Mieste [Charkove] žmonių sumažėjo maždaug 40 proc. Matosi, kad ne tiek daug gyventojų – kavinės, parduotuvės uždarytos, labai liūdna. Eini parku, o ten matosi, kad jis buvo apšaudytas“, – teigė Tatjana.
Jau kelis mėnesius Vilniuje apsistojusios ir Olga su Prysiliia. Moterys atvykusios iš skirtingų vietų, tačiau jos abi išgyveno karo košmarą.
„Mūsų mieste pačią pirmą dieną buvo sprogimai, dešimt dienų sėdėjome namie, visą laiką kaukė sirenos, perspėjimai. Mes visą laiką bėgdavome su vaikais į rūsį. Tada nusprendėme, kad reikia juos išvežti, kad nebelakstytume“, – prisiminė Olga.
„Charkove žmonės jau priprato prie apšaudymų, bet vis tiek ten labai pavojinga. Bombarduoja labai stipriai, ypač naktimis“, – sakė Prysiliia.
Abi ukrainietės tikina, kad norėtų grįžti į Ukrainą, tačiau kol vyks karas, jos toliau kurs gyvenimą Vilniuje.
„Šiuo metu ten karinių veiksmų nėra, tačiau retkarčiais atskrenda raketos, todėl kol kas grįžti nesiruošiame. Turiu mažų vaikų ir norėčiau, kad jie to nematytų“, – savo planus atskleidė Olga.
„Man patinka jūsų žmonės, jūsų nuotaika. Labai patinka čia esančios gražios vietos, ypač senamiestyje“, – Vilniumi džiaugėsi Prysiliia.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje darbą jau rado daugiau nei 12 tūkst. nuo karo pabėgusių ukrainiečių. Tai sudaro daugiau nei trečdalį į mūsų šalį atvykusių darbingo amžiaus žmonių iš Ukrainos.
Tiesa, jau kurį laiką atvykstančiųjų iš karo niokojamos šalies gerokai sumažėjo.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Gauname tarp 100–200 naujų prašymų suteikti laikiną apsaugą, kai anksčiau piko metu, kovo–balandžio mėnesiais, atvykdavo iki 2 tūkst. ukrainiečių per dieną. Matome, kad srautas tikrai sumažėjęs“, – tvirtino Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Intensyviausi mūšiai dabar vyksta rytinėje ir pietinėje dalyje, o ukrainiečiai, besitraukiantys iš karo zonos, apsistoja tuose regionuose, kurie yra ramesni.
Prieš kelis mėnesius Vilniuje įkurti ir tuo metu perpildyti registracijos centrai jau kuris laikas nebeveikia. Pabėgėliams padedančios apsigyventi organizacijos tikina, kad pastaruoju metu vis dažniau ukrainiečiams ieškoma ne būsto, o galimybės grįžti į gimtinę.
„Organizuojame berods du reisus per savaitę Kaunas–Lvivas ir išvežame pilnus autobusus ukrainiečių, norinčių grįžti. Kodėl tas srautas [į Lietuvą] yra sumenkęs, paaiškinti paprasta – intensyviausi mūšiai dabar vyksta rytinėje ir pietinėje dalyje, o ukrainiečiai, besitraukiantys iš karo zonos, apsistoja tuose regionuose, kurie yra ramesni“, – teigė „Stiprūs kartu“ komunikacijos koordinatorius Giedrius Galdikas.
Pasak Migracijos departamento, laikiną apgyvendinimą gavusiems ukrainiečiams leidimas automatiškai pratęsiamas susiradus darbą.
„Gauna vadinamąjį humanitarinį leidimą. Apskritai valstybės teisinis režimas, taikomas ukrainiečiams, yra labai palankus. Tie, kurie randa darbdavį, gali paprastai gauti leidimą gyventi darbo pagrindu. Jie visi labai lengvai įsiteisina ir visiems yra aišku, kad tol, kol jie norės Lietuvoje gyventi, jie tai galės padaryti“, – aiškino E. Gudzinskaitė.
Migracijos departamento duomenimis, Lietuvą galėjo palikti jau apie 5 tūkst. ukrainiečių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų4
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė2
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?1
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas6
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?7
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...