Penktadienio vakarą savo bute Vilniuje, Aušros Vartų gatvėje, mirė legendinės "Vilniaus brigados" gaujos įkūrėjas Georgijus Dekanidzė, už žurnalisto Vito Lingio nužudymą mirties bausme nuteisto Boriso Dekanidzės tėvas.

Gyveno tyliai

Mirtis buvo nesmurtinė – 72 metų G.Dekanidzė mirė po ligos, su kuria kovojo ne vienus metus.

Po to, kai sūnui buvo įvykdyta mirties bausmė, G.Dekanidzė dingo iš visuomenės akiračio. Su žmona Tamara Žurova oficialiai išsiskyręs G.Dekanidzė beveik nesirodydavo visuomenėje.

Baugino visą Vilnių

G.Dekanidzė nuolat buvo sekamas dar sovietų saugumo. Jis buvo įtariamas valiutinių operacijų pažeidimais, neteisėta prekyba deimantais, pavogtais iš Gomelio gamyklos "Kristal". Teigta, kad 1987 m. jis kontrabanda iš Sovietų Sąjungos į JAV vežė aukso dirbinius.

Pirmaisiais nepriklausomybės metais tėvas ir sūnus Dekanidzės įkūrė Gamybos ir komercijos firmų asociaciją, o iš tiesų tai buvo garsioji "Vilniaus brigada", kontroliavusi patraukliausių objektų privatizavimą sostinėje, žudžiusi banditams nepaklususius žmones.

Pagrindinį kapitalą "Vilniaus brigados" vadeivos susikrovė per nekilnojamojo turto privatizacijos laikotarpį. Grupuotė užsiėmė turto prievartavimu, automobilių vagystėmis, narkotinių medžiagų platinimu, kontrabanda. Jos sąskaitoje – ne viena žmogžudystė. Banditai buvo tiek suįžūlėję, kad spaudoje drąsiai skelbėsi valdantys sostinę, o teisėsauga prieš juos buvo bejėgė.

Be G. ir B.Dekanidzių, brigadai taip pat priklausė Igoris Tiomkinas (pravarde Timocha), Igoris Achremovas, Jurijus Kriukovas (pravarde Kriukas), Aleksandras Ždanovas (pravarde Ždanas), Zbignevas Mackevičius (pravarde Kot), Romas Karpavičius (pravarde Karpis), Viačeslavas Slavickis (Slonas) ir kiti.

Šantažavo valstybę

"Vilniaus brigada" liepto galą priėjo tuomet, kai B.Dekanidzė davė įsakymą nužudyti "Respublikos" žurnalistą V.Lingį, kurio mafiją demaskuojantys rašiniai turėjo didelį atgarsį. V.Lingys nušautas 1993 m. spalio 12 d. Po to, kai nužudė žurnalistą, gauja buvo išardyta, daugelis banditų atsidūrė už grotų.

1994 m. lapkričio 10 d. G.Dekanidzės sūnus Borisas už V.Lingio nužudymą buvo nuteistas mirties bausme. Oficialiai skelbiama, kad ji įvykdyta 1995 m. liepos 12 d.

G.Dekanidzė visais įmanomais būdais sūnų bandė išsukti. Šios jo pastangos apaugo legendomis. Teigiama, kad 1994 m. lapkričio 9 d. Lietuva sulaukė perspėjimo iš Vokietijos aplinkos, gamtos apsaugos ir branduolinio saugumo federalinės ministerijos, kad esama duomenų apie G.Dekanidzės ketinimus organizuoti Ignalinos atominės elektrinės susprogdinimą. Esą tokiam žingsniui jis būtų ryžęsis, jei jo sūnui būtų buvusi skirta mirties bausmė.

Kitą dieną iš tos pačios Vokietijos ministerijos esą buvo atsiųstas dar vienas perspėjimas. Jame teigta, kad teroro aktui jau pasiruošta, į jį įtraukti keli elektrinės darbuotojai, o teroro aktas numatytas lapkričio 15-ąją.

Kad ir kaip buvo, 1994 m. lapkričio 14-ąją Ignalinos atominėje elektrinėje tikrai buvo sustabdyti abu blokai. Elektrinė buvo paleista tik po kelių dienų. Tuometis energetikos ministras Algimantas Stasiukynas pranešė, jog dėl to, kad elektrinė buvo neplanuotai sustabdyta, Lietuva patyrė 6,7 mln. litų nuostolį.

Būstinė – sostinės centre

G.Dekanidzei, be kitų turtų, priklausė pačioje sostinės širdyje, Gedimino prospekte, stovėjęs "Vilniaus" viešbutis ir to paties pavadinimo restoranas (dabar šiame pastate veikia kelios parduotuvės, nuomojami biurai).

Šiame viešbutyje, teisėsaugininkų duomenimis, vyko "brigados" susirinkimai, jame po sūnaus arešto G.Dekanidzė su kitu to meto verslininku Dovydu Kaplanu, taip pat sietu su "Vilniaus brigada" bei tarptautine mafija, surengė ir spaudos konferenciją, kurioje bandė apginti savo sūnų.

G.Dekanidzė turėjo vos 1,5 proc. šio viešbučio akcijų. Siekdamas padidinti savo įtaką, jis mėgino padidinti akcijų kapitalą, tačiau susidūrė su kitų akcininkų pasipriešinimu.

G.Dekanidzė virš viešbučio buvo įsirengęs 400 kv. m butą.

Po sūnaus mirties G.Dekanidzė viešbutį pardavė. Kalbama, kad už jį gavo apie 15 mln. litų ir užsidarė viloje Trakų rajone.