- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kultūros ministerija siūlo naikinti paveldo atašė Rusijoje pareigybę ir vietoj jos steigti kultūros atašė Japonijoje pareigas.
Kultūros ministerija parengė tai numatantį Vyriausybės nutarimo projektą, tačiau jam nepritaria Užsienio reikalų ministerija (URM).
Ji primena, kad Rusijoje yra daug lituanistinio paveldo, buvusių tremtinių ir kalinių kapų, kuriais turi rūpintis paveldo atašė.
Kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko teigimu, Japonija yra strateginė Europos Sąjungos ir transatlantinio aljanso partnerė, demokratijos atrama ir diplomatijos sostinė Rytų pusrutulyje.
„Japonija taip pat yra viena reikšmingiausių pasaulio meno rinkų, įėjimas į ją reiškia pripažinimą ir perspektyvas visame Azijos regione“, – teigia jis ir pažymi, kad Japonija įtraukta į Lietuvos Vyriausybės kanceliarijos parengtą tikslinių rinkų sąrašą.
„Dėl mentaliteto, komunikavimo ir darbo organizavimo skirtumų, norint pasiekti apčiuopiamų, tvarių rezultatų Rytuose, šiame regione yra būtinas daugiametis planingas, nuoseklus darbas“, – nurodoma M. Kvietkausko pasirašytame rašte.
Anot jo, siekiant efektyvinti egzistuojantį kultūros atašė tinklą ir nukreipti dalį ribotų finansinių resursų tarptautiniam kultūriniam bendradarbiavimui su Azijos regionu stiprinti, naujoji pareigybė būtų steigiama naikinant Lietuvos kultūros paveldo atašė pareigybę Lietuvos diplomatinėje atstovybėje Rusijos Federacijoje.
Pasak ministro, paveldo atašė pareigybė įsteigta 2012 metais, siekiant užtikrinti Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų ir palaidojimo vietų priežiūrą, tačiau per aštuonerius metus šis darbas nebuvo vykdomas. Taip nutiko dėl strigusių derybų tarp Lietuvos ir Rusijos vyriausybių šiuo klausimu.
Tuo metu URM tvirtina, kad naikinti kultūros paveldo atašė pareigybę Rusijoje netikslinga.
„Rusijos Federacija – viena iš tų valstybių, kurioje gausu Lietuvai reikšmingo kilnojamojo ir nekilnojamojo kultūros paveldo. (...) Manome, kad šią pareigybę išlaikyti būtų svarbu tęsiant istorinės atminties išsaugojimo veiklą, taip parodant, kad šis politiškai jautrus klausimas yra aktualus Lietuvai“, – teigiama URM rašte.
Pabrėžiama, kad turint omenyje ilgalaikę perspektyvą kultūros paveldo atašė pareigybės išsaugojimas ir asmens į šią pareigybę paskyrimas galėtų suteikti nemažos pridėtinės vertės įgyvendinant kultūros paveldo projektus ir Rusijoje, ir Lietuvoje.
Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas taip pat abejoja Kultūros ministerijos siūlymo teisingumu, vadina jį keistu.
„Manau, kad vis dėlto mūsų istorija yra daug daugiau susijusi su Rusija negu su Japonija. Nepaisant to, koks yra režimas Rusijoje, vis tiek tuos klausimus reikia judinti“, – BNS sakė politikas.
„Nemanau, kad visą laiką bus taip, kaip šiandien yra mūsų santykiuose. Tam reikia įdirbio. Galvočiau, kad nors ir nepavyksta pasiekti kokių nors laba akivaizdžių rezultatų, manau, kad vis dėlto reikia toliau dirbti, kad būtų padėti pagrindai ateičiai“, – pridūrė jis.
Parlamentaras teigė, kad nepaisant įstrigusio bendradarbiavimo su Rusija ir to, kad negalima konkrečiai dirbti, reikėtų bent fiksuoti, kokios būklės Rusijoje yra lituanistinis paveldas.
Lietuva turi vieną kultūros atašė Kinijoje ir Pietų Korėjoje.
Paveldo atašė pareigybė Lietuvos ambasadoje Rusijoje įsteigta 2012 metais. Per aštuonerius metus niekas į šias pareigas nebuvo paskirtas. Jau 2013 metais tuometinė Kultūros ministerijos vadovybė siūlė ją naikinti ir vietoj jos steigti kultūros atašė pavaduotojo pareigybę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
R. Duchnevičius siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius5
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, prašydamas apsvarstyti galimybę leisti merams tuokti jaunavedžius. ...
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų8
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė3
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?1
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas7
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...