- Dovilė Rusytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žemės gelmių informacijos centras dažnai vadinamas tiesiog „akmenų muziejumi“, tačiau šis pavadinimas slepia kur kas daugiau. Čia saugoma informacija apie tai, kaip atrodytų Lietuvos žemės gelmių pjūvis. Daugiau kaip prieš 30 metų įkurtoje kerno saugykloje sukaupta svarbiausia ir išsamiausia informacija apie mūsų valstybės žemės gelmes.
Žemės gelmių skerspjūvis – tarsi tortas
Kernas – tai cilindro formos uolienos stulpelis, gręžiniais iškeltas iš žemės gelmių vykdant geologinio kartografavimo, paieškų ar žvalgybos darbus. Įdomu tai, kad vokiškai „kern“ reiškia „šerdis“, tad kernas yra tarsi žemės šerdis.
Kerno saugykloje šie stulpeliai sudėti į medines dėžes ir kruopščiai sunumeruoti saugomi lentynose. Vievyje jų saugoma daugiau nei 23 tūkst. tokių dėžių. Pirmasis kernas, atvežtas į šią saugyklą, išgręžtas dar 1953 m. Stoniškių (Šilutės r.) gręžinyje. Kernas leidžia pamatyti, kaip jo gręžimo vietoje atrodytų žemės gelmių skerspjūvis. Žemės gelmių informacijos centro darbuotojai juokauja, kad žemės gelmių skerspjūvis atrodo kaip sluoksniuotas tortas – čia galima pamatyti istoriją, kaip formavosi žemė.
Lietuvos žemės gelmės unikalios tuo, kad susidaro iš visų geologinių periodų – nuo archėjaus ir proterozojaus, kai susidarė kristalinis Žemės pamatas, iki kvartero, kuriuo dabar mes gyvename, – sluoksnių.
Jauniausius geologinius sluoksnius galite išvysti atodangose, stačiuose upių šlaituose ar karjeruose. Būtent dėl skirtingų sluoksnių gausos Lietuvoje aptinkama nemažai įvairių naudingųjų išteklių.
Ką pasakoja rieduliai?
Kerną studijuoja ir tyrinėja geologai, tačiau apie žemės gelmes lankytojams informacijos gali suteikti ir rieduliai. Būtent lauko riedulių ekspozicija traukia praeivių akį – ko gero, dėl to Žemės gelmių informacijos centras ir pramintas „akmenų muziejumi“.
Visi rieduliai sugrupuoti pagal kilmę, susidarymo žemės gelmėse pobūdį, taip pat medžiagas, iš kurių susidarė. Lankytojų mėgstama ekspozicija užima net 4 ha, tad visi norintys gali pasivaikščioti gražioje aplinkoje ir sužinoti įdomių dalykų, mat prie kiekvieno riedulio pateikiama informacija apie jį.
„Lankytojai labiausiai domisi mūsų riedulių ekspozicija, jų savybėmis ir istorija. Žinoma, nemaža dalis susivilioja gražia aplinka – ją suprojektavo kraštovaizdžio architektė, tad galima pasijusti tarsi parke. Čia pat auga daugybė medžių, skirtingų įdomių augalų“, – pasakoja Žemės gelmių informacijos centro vedėjas Vytautas Puronas.
Norintiems pagilinti geologines žinias Žemės gelmių informacijos centras organizuoja edukacines programas. Ten galima sužinoti, į kokias siauresnes kategorijas skirstomi rieduliai, apžiūrėti retų mineralų kolekciją, ekspoziciją apie šiuo metu susidarančias uolienas.
„Mokiniai kartu su mokytojais dažnai atvyksta į mūsų edukacines programas. Jiems ypač aktuali Lietuvos naudingųjų iškasenų ekspozicija – sužino daugiau nei kad pateikta 9 klasės vadovėlių keliuose puslapiuose ir dar gyvai pamato, kaip jos atrodo“, – sako V. Puronas.
Žinoma, apsilankyti Žemės gelmių informacijos centre aktualu ir studentams, ketinantiems ateitį sieti su geologijos sritimi. Visgi centro vedėjas V. Puronas pripažįsta, kad lankytojų skaičius, nors ir pastovus, bet nedidelis – apie tūkstantį žmonių per metus.
Atsinaujinimo planai
Lankytojų skaičiaus augimo tikimasi atnaujinus Žemės gelmių informacijos centrą. Muziejaus rekonstrukcijos planas jau beveik paruoštas ir su nekantrumu laukiama realių darbų pradžios.
Pasak V.Purono, rekonstrukcija būtina. Dabar centro pastatas yra avarinės būklės ir jį būtina iš esmės renovuoti. Taip pat norima įrengti šiuolaikišką ir modernią edukacinę salę, kur būtų interaktyviai pavaizduojama kelionė laiku. Taip lankytojai patraukliai ir įdomiai būtų supažindinami su žemės gelmių formavimusi, o ne tik parodomos turimos muziejaus ekspozicijos.
Į Žemės gelmių informacijos centro rekonstrukciją investuojama per 2 mln. eurų. Didžioji lėšų dalis – daugiau nei 1,7 mln. eurų skiriama pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą iš Europos regioninės plėtros fondo, o dar kiek daugiau nei 300 tūkst. eurų projektui skirta iš valstybės biudžeto.
Pradėti rekonstrukciją Žemės gelmių informacijos centre numatoma 2018-ųjų pavasarį, baigti ketinama 2019-ųjų pabaigoje. Visą darbų laikotarpį centras ir toliau priims lankytojus – užsukti gali kiekvienas norintis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?1
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Domuko sėkmės istorija: po šešių valandų operacijos smegenų auglys visiškai pašalintas2
Praėjusių metų pabaigoje paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“ kreipėsi į visuomenę su labai ypatingu prašymu – šešerių metų vėžiu sergančiam Domukui skubiai reikalinga parama. Sąskaita už suplanuotą smeg...
-
Nesąžiningų vairuotojų madai artėja galas: kokie pakeitimai laukia?10
Seimui palaiminus Rinkliavų įstatymo pakeitimus, akimirksniu bus sučiupti ir tie vairuotojai, kurie neteisėtai naudojasi net ir neįgaliems vairuotojams skiriama kortele, atveriančia galimybę į nemokamą parkavimąsi brangiausiose ar patogiausiose vieto...
-
Archyvas: nuo istorinės statistikos iki tautos nuomonių
Atvirame Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyve (LiDA) saugomi įvairūs šių sričių duomenys, o interneto puslapyje galima rasti apklausų duomenų, statistikos, žiniasklaidos turinio analizių, parlamento debatų, partijų ...
-
Ministerija: šiemet šalies mokyklose dirba beveik tūkstančiu daugiau mokytojų padėjėjų1
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, šiais mokslo metais šalies mokyklose dirba 5 tūkst. 271 mokytojo padėjėjas – tai beveik tūkstančiu daugiau nei praėjusiais mokslo metais, kai mokyklose dirbo 4 t...
-
Ugniagesiai 214 kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių, tūkstančiai žmonių liko be elektros1
Per dvi pastarąsias paras ugniagesiai 214 kartų vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies užvirtusių medžių. ...
-
Seimui pasiūlyta atsisakyti reikalavimo tvirtinti paramos sutartį pas notarą2
Seimas imasi svarstyti Civilinio kodekso (CK) pataisas, siūlančias supaprastinti paramos nevyriausybininkams teikimo procedūrą. ...
-
Dėl snygio elektros tiekimas neatnaujintas dar 13 tūkst. vartotojų2
Dalyje Lietuvos naktį iš pirmadienio į antradienį iškritus šlapiam sniegui, elektros dar neturi 13 tūkst. vartotojų, praneša „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...