Quantcast

Nuo karo pabėgusios ukrainietės: mūsų miestus trina nuo žemės paviršiaus

  • Teksto dydis:

Šios ukrainietis žino, ką reiškia bėgti nuo karo ir kas yra nauja pradžia. Sykį tą jau patyrė: 2014 m. su kūdikiu rankose ukrainietės paliko namus Luhanske ir paspruko į Kyivą. Po 8 metų – vėl tas pats. Kyivo miegamajame rajone slėptis rūsyje pasirodė per baisu, mergaitei prasidėjo akies infekcija, parduotuvėse vaistų nėra, o 77-erių mama hipertonikė sunkiai vaikšto.

„Ačiū, ačiū visiems. Negalvojau, kad tokių metų teks keliauti“, – dėkojo į Lietuvą atvykusi senyva moteris.

Bėgti nuo karo moterims teko dar kartą, tik šįkart jau iš Ukrainos. 

Ukrainietėms pasisekė rasti žmonių, kurie per 12 valandų mašina jas atvežė į Lenkiją. Ten jas surado Lietuvos savanoriai, autobusu atvežė į Vilniaus migracijos centrą ir surado laisvą kambarį. 

„Mums labai pasisekė, nes žmonės lieka ten, centre, sėdi ir nėra, kur eiti, nes nieko nėra. Mums pasisekė, kad atvežė čia. Čia labai gerai, net geriau nei pas mus Kyjive. Tiesa, labai geras kambarys. Mes vakar atvažiavome, vaiką šiandien jau užrašė į mokyklą, tikiuosi ir man padės rasti kokį nors darbą“, – pasakojo mažametės mama Jelena. 

Jelena viliasi, kad karas greitai pasibaigs, bet patirtis Luhanske rodo ką kitą.

„Aš jaudinuosi, kad tai gali užsitęsti ilgai. Jei visuomenė nepabus, žmonės Rusijoje, netgi kariškiai, kurie nepadės ginklų, manau, kad ilgam“, – su ašaromis akyse kalbėjo Jelena. 

Irina iš Charkivo – rusiškai kalbančio miesto. Anot jos, pačio gražiausio miesto Ukrainoje. Charkive Irina vadovavo finansų įmonei.

Nebekenčiame rusų, nenoriu to slėpti, noriu, kad tai išgirstų visi – mes dabar rusų nekenčiame nors kalbame rusiškai.

„Miestą dabar trina nuo žemės paviršiaus. Mūsų maži vaikai, nusprendėme išvažiuoti, važiavome ilgai. Mes nesuprantame, jei rusai atėjo mūsų išvaduoti, tai jie mus tik suvienijo. Nebekenčiame rusų, nenoriu to slėpti, noriu, kad tai išgirstų visi – mes dabar rusų nekenčiame nors kalbame rusiškai“, – teigė Irina.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Šios ukrainietės, moterys ir mamos, apsistojo Trakų rajone. Lietuvių verslininkai pasiūlė aviatorių patalpas prie Paluknio aerodromo. Kiekvienai šeimai čia yra atskiri kambariai bei internetas, šaldytuvėliai.

„Šilta, vanduo karštas, valgis puikus, dušo kabina“, – patogumus vardino viena iš ukrainiečių.

Greta esančioje kavinėje nuo karo pabėgęs vyras ir moterys su vaikais tris kartus per dieną maitinami. Ukrainietės už viską dėkoja.

„Ačiū visiems jums, šaliai, mes labai patenkinti. Džiaugiamės, kad čia papuolėme“, – dalinosi pabėgėlė.

Savivaldybės tikriausiai tik moka užsidėti ukrainiečių vėliavos nuotrauką ir pasidaryti sau „selfius“, o pagalbą turim suteikti mes, geri žmonės, verslininkai, nes jiems nerūpi.

Verslininkė Vaida Šedžiuvienė, sutikusi priglausti 20 ukrainiečių, sako tikėjosi, kad tik suteiks apgyvendinimą, toliau viskuo pasirūpins vietinė valdžia, tačiau realybėje viskas kitaip.

„Savivaldybės tikriausiai tik moka užsidėti ukrainiečių vėliavos nuotrauką ir pasidaryti sau „selfius“, o pagalbą turim suteikti mes, geri žmonės, verslininkai, nes jiems nerūpi, – piktinosi verslininkė Vaida.

Verslininkei pagalbos ranką tiesia kiti geradariai: aplinkiniai gyventojai dovanoja rūbų, patalpų savininkai aviatorį atleido nuo elektros ir vandens mokesčių. Jau pirmą dieną 6 ukrainiečių vaikams atsirado ir mokykla.

„Mūsų mokykloje ugdymas vyksta lenkų mokomąja kalba, o, kaip žinia, ukrainiečių ir lenkų kalbos yra giminingos, labai panašios, tad tokių didesnių bendravimo problemų ir neturime“, – teigė Paluknio Longino Komolovskio gimnazijos direktorė.

Tačiau bėdų yra: verslininkai kreipėsi į „Trakų vandenis“, kad šie nors nemokamai išvežtų nuotekas. Gavo atsakymą, kad įmonė labdaros jiems neteiks. 

„Mes nesam prijungti prie bendro kanalizacijos tinklo. Mes turim nuosavą, grubiai pasakius, duobę iš kurios mes turėtume išvežti, šiuo atveju, kai dabar gyvena 20 žmonių, kas 4-5 dieną. Vieno išvežimo kaina – apie 120 eurų“, – sakė ūkvedys Igor Murin.

Trakų meras sako ukrainiečius priglaudusiam verslui ir žmonėms padėti nežadėjo.

„Mes neturim leidimo ekstremalių situacijų rezervo, kuris yra administracijos direktoriaus fonde, skirti kaip paramos“, – aiškino Trakų rajono meras.

Premjerė tikina – ši klaida netrukus bus ištaisyta.

„Tiek savivaldybių, kiek bus objektyvus poreikis, kaip kitais epizodais kompensuodavom, taip ir dabar kompensuota bus“, – patikino Ingrida Šimonytė.

Trakų meras sako, jei žmonės ar verslas neįvertino savo galimybių, karo pabėgėlius galėtų perimti vietinė valdžia. Esą Trakų rajone dar yra laisvų vietų priimti 100 ukrainiečių. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių