Pasak Civilinio kodekso ir kitų susijusių įstatymų pataisas tobulinusios Teisingumo ministerijos, Seimui priėmus siūlomus pakeitimus būtų užtikrintos ir reglamentuotos neįregistravusių santuokos, bet kartu gyvenančių ir šeiminius santykius kuriančių vyro ir moters teisės ir pareigos, būtų apsaugoti šių asmenų ir jų vaikų interesai.

„Specialistų skaičiavimais, toks įstatymas Lietuvoje būtų aktualus maždaug 200 tūkstančių asmenų, nes apie 100 tūkstančių porų gyvena nesusituokę“, – aiškina ministerija.

Kaip siūloma įstatymo projekte, partneriais galėtų tapti pilnamečiai vyras ir moteris, kurie nėra giminaičiai, nėra tarpusavyje sudarę santuokos bei nėra kitų asmenų partneriai. Teikiamais projektais siūloma įtvirtinti, kad pats bendras vyro ir moters gyvenimas kuriant šeiminius santykius neįregistravus santuokos sukelia teisinių pasekmių, nereikalaujant specialių formalumų.

Kita vertus, siekdami partnerystės faktą panaudoti prieš trečiuosius asmenis, partneriai turės pasirašyti ir notarui tvirtinti pateikti bendrą pareiškimą dėl partnerystės. Duomenys pagal tokį pareiškimą būtų įrašomi Gyventojų registre. Registruotų partnerių kilmės iš tėvo pusės nustatymas, tėvystės pripažinimas ir nuginčijimas būtų grindžiamas iš esmės analogiškais principais, kaip ir susituokusių tėvų vaikų tėvystė. Be to, palikėją pergyvenęs registruotoje partnerystėje esantis partneris galėtų paveldėti pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).

Įstatymo projekte, be kita ko, siūloma nustatyti bendrą taisyklę, kad turtas, partnerystės metu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, yra laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, išskyrus partnerių asmeninį turtą. Taip pat siūloma įtvirtinti prezumpciją, kad partnerių dalys jų bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios, kol nėra įrodyta kitaip. Notarine sutartimi būtų galima susitarti, kad turto teisinis režimas būtų kitoks nei numatyta įstatyme.

Anot Teisingumo ministerijos, pernai vasarą atliktos sociologinės apklausos duomenimis, 84 proc. apklaustųjų pritaria partnerystės tarp vyro ir moters įteisinimui, o jai nepritariančių yra 13 procentų.

Teisingumo ministerija jau anksčiau buvo teikusi pataisas, kurios įteisintų vyro ir moters partnerystę, tačiau parlamentas jas pernai rudenį atmetė, projektai grąžinti iniciatoriui tobulinti. Prieš partnerystę pasisakę Seimo nariai tvirtino, jog įteisinus vyro ir moters partnerystę bus sumenkinta šeimos reikšmė, nuogąstavo, kad partnerystės įteisinimas taps pagrindu tokio teisinio statuso siekti ir homoseksualioms poroms. Partnerystės įteisinimą palaikę parlamentarai sakė, kad bendras gyvenimas kartu be santuokos yra plačiai paplitęs reiškinys ir tokių santykių įteisinimas atspindėtų realią situaciją.

Partnerystė kaip bendras gyvenimas kartu neįregistravus santuokos buvo numatyta 2001 metais įsigaliojusiame Civiliniame kodekse, tačiau realiai institutas neveikia, nes iki šiol nebuvo parengtas specialus įstatymas. Seimas yra pradėjęs nagrinėti grupės parlamentarų siūlymą iš Civilinio kodekso iš viso braukti partnerystės galimybę.

Seime keli liberalai ir socialdemokratai yra įregistravę kitą įstatymo projektą, kuris leistų tiek skirtingos, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, tačiau jis iki šiol nėra pasiekęs plenarinio posėdžio salės.