Lenkų televizijos „TVP Wilno“ redaktorius Ryszardas Rotkiewiczius nelietuviškų asmenvardžių rašybą sekė mažiausiai dešimt metų.

„Nuo pat tų laikų, kai nacionalistai plakatuose raidę w ant kartuvių korė“, – sakė R.Rotkiewiczius.

Po dešimtmečius trukusių diskusijų įstatymas, leidžiantis asmenvardžiuose naudoti raides w, q, x, priimtas ir įsigaliojo gegužę.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Dar kai dariausi pirmą pasą šešiolikos metų, mane įrašė kaip Ričardą Ratkevičių. Tada sviedžiau pasą ant stalo ir pasakiau, kad tai – ne mano pavardė“, – prisiminė vyras.

Tokių kaip Ryszardas – ne tiek daug. Per pusę metų dokumentus pasikeitė 140 tautinėms mažumoms priklausančių žmonių. Dar 260 pasikeitusių – iš mišrių šeimų.

„Dalis biurokratijos, dalis bijo, kad reikės keisti visus kitus dokumentus“, – kodėl dalis žmonių dvejoja ir nesikeičia, sakė R.Rotkiewiczius.

Dalis Seimo narių bijo, kad lietuvių kalba stumiama iš viešojo gyvenimo. 30 parlamentarų kreipėsi į KT.

„Atsitiko, apie ką nė vienas nenorėjo pagalvoti“, – sakė Seimo narys Eugenijus Jovaiša.

Sako, tokie asmenvardžiai kelia sumaištį. Į dokumentus rašomos ne tik minėtos raidės, bet ir jų kombinacijos.

„Užrašoma dabar w, i, c, z. Ar suprantate, ką tai reiškia? Taip keičiama lietuvių kalbos abėcėlė. Turime žinoti, kaip skaityti c ir z, kad tai vienas č“, – dėstė savo poziciją E.Jovaiša.

„Jeigu nežino, kaip užrašyti, aš parodau arba dokumentą, arba užrašau ant popieriaus. Tai juk ne hieroglifai“, – problemų nematė R.Rotkiewiczius.

Į KT dėl raidžių daugiausia eina opoziciniai „valstiečiai“ ir demokratai, bet yra ir pora konservatorių.

Audronius Ažubalis sako, kas dar Sąjūdžio laikais jedinstvininkai pirmiausia taikėsi ne tiek į nepriklausomybės faktą, kiek į valstybinę lietuvių kalbą.

„Jie labai norėjo įkišti mums trikalbystę, dvikalbystę. Manau, kad ir dabar kai kas to neatsisakęs net Teisingumo ministerijoje“, – sakė Seimo narys A.Ažubalis.

Ministrė Ewelina Dobrowolska savo vardą ir pavardę pasikeitė iš karto įstatymui įsigaliojus. Apie oponentų ketinimus kreiptis į KT sakė dar girdėjusi įstatymą svarstant Seimo salėje.

„Kad šiuo metu leidžiama įrašyti w, jokiu būdu nėra grėsmės valstybinei kalbai. Priešingai, yra užtikrinamas laisvas judėjimas tarp valstybių, gerbiamos teisės“, – savo nuomonę išsakė E.Dobrowolska.

Kad šiuo metu leidžiama įrašyti w, jokiu būdu nėra grėsmės valstybinei kalbai.

Kodėl Seimo nariai į KT kreipėsi tik dabar – po pusės metų?

„Mes kreipėmės ir padarėme klaidų“, – komentavo E.Jovaiša.

Dabar sako teisiniai formalumai ištaisyti. Taip pat „valstiečiai“ netrukus į KT ketina kreiptis ir dėl Vytauto Landsbergio pripažinimo valstybės vadovu.

„Dokumentas jau paruoštas ir pačiu artimiausiu metu bus pateiktas. Perrašinėti istoriją niekas neturėtų leisti, pažeidžiant Konstituciją“, – sakė Ramūnas Karbauskis.

Valstybės vadovo statusą V.Ladsbergiui Seimas įteisino birželio pabaigoje.