- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Teismų sistemai tenkantis krūvis mažėtų kitoms institucijoms perdavus jiems nebūdingas santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir leidimo šeimoms parduoti nekilnojamąjį turtą funkcijas, pirmadienį pranešė Valstybės kontrolė, atlikusi teismų sistemos auditą.
Jo duomenimis, Lietuva yra aštuntoje vietoje Europos Sąjungoje pagal 100 tūkst. gyventojų tenkantį teisėjų skaičių – 27. Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka keturios bylos ir tai yra antras didžiausias rodiklis ES. Pernai šalyje gauta 214 tūkst. bylų, 75 proc. jų – civilinės.
„Viena iš priežasčių, lemianti didelį gautų bylų skaičių, yra ta, kad per 12 metų nebuvo sutarta, kokios funkcijos turėtų būti priskirtinos tik teismui, kaip išimtinai teisingumą vykdančiai institucijai“, – teigiama aukščiausiosios audito institucijos pranešime.
Valstybės kontrolės teigimu, perdavus santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir teismo leidimo parduoti šeimos nekilnojamąjį turtą, kai joje yra nepilnamečių vaikų, funkcijas, jų gaunamų civilinių bylų skaičius sumažėtų apie 13 proc. (20 tūkst. bylų).
Pagal vidutinę civilinių bylų nagrinėjimo trukmę Lietuva užėmė pirmą vietą ES kaip greičiausiai jas nagrinėjanti valstybė. Vidutinė šių bylų nagrinėjimo ginčo tvarka trukmė Lietuvos apylinkės teismuose – 95 dienos.
Vis dėlto, pasak Valstybės kontrolės, yra ir sudėtingų bylų, kurių nagrinėjimo trukmė labai skiriasi nuo vidutinės: pernai metų pabaigoje pirmosios instancijos teismuose buvo apie 4 tūkst. bylų, nagrinėjamų ilgiau nei metus laiko, iš jų 247 – sudėtingos civilinės bylos, kurių nagrinėjimas užsitęsė ilgiau nei penkerius metus.
Kiekvienos teismo procese dalyvaujančios šalies – taigi ir visos visuomenės – lūkestis, kad bylos būtų išnagrinėjamos tinkamai ir kaip įmanoma greičiau.
Audito institucijos teigimu, tarptautinė praktika rodo, kad vienas iš būdų teismams veikti efektyviai – teisėjų specializacija, tuo tarpu Lietuvoje 30 proc. apylinkių teismuose dirbančių teisėjų nesispecializuoja nagrinėdami bylas: tam pačiam teisėjui tenka nagrinėti ir civilines, ir baudžiamąsias, ir administracinių nusižengimų bylas.
Vis dėlto specializacijos galimybes riboja tai, kad 57 proc. apylinkių teismų rūmų yra po penkis ir mažiau teisėjų, todėl nustačius specializaciją nepavyktų užtikrinti, kad atitinkamos kategorijos bylos nebūtų skiriamos iš anksto žinomam teisėjui.
Pasak Valstybės kontrolės, tai, kad specializacija pasiteisina, rodo ir faktai: į teismus, kuriuose specializacijos nėra, iš naujo nagrinėti aukštesnės instancijos teismo buvo grąžinama apie 15,5 proc. daugiau bylų.
Audito rezultatai rodo, kad 67 proc. apylinkės teismo rūmų bei trys iš penkių apygardos teismai neturi įrengtų patalpų liudytojams ir nukentėjusiesiems, o nepilnamečių apklausoms pritaikytų patalpų neturi 24 proc. apylinkės teismų rūmų bei du iš penkių apygardos teismai.
„Neturint tokių patalpų, teismams sudėtingiau užtikrinti tinkamą minėtų proceso dalyvių apsaugą“, – teigia Valstybės kontrolė.
Valstybės kontrolė rekomenduoja sudaryti tinkamas sąlygas teisingumo vykdymui ir užtikrinti nuoseklų teismų sistemos tobulinimą – tai leistų numatytos teismų sistemos ilgalaikės tobulinimo prioritetinės kryptys ir tikslai, teismams nebūdingų funkcijų atsisakymas ir teisėjų specializacijai sudarytos tinkamos sąlygos.
„Teismai, vykdydami teisingumą, veikia nepriklausomai, tad mūsų audito tikslas buvo ne nagrinėti priimtų sprendimų pagrįstumą, o įvertinti, ar teismuose sudarytos tinkamos sąlygos efektyviam jo vykdymui. Kiekvienos teismo procese dalyvaujančios šalies – taigi ir visos visuomenės – lūkestis, kad bylos būtų išnagrinėjamos tinkamai ir kaip įmanoma greičiau“, – pranešime cituojama Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento vyriausioji patarėja Sigita Gorovniova.
Lietuvoje veikia 22 bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai. Teismų sistemoje dirba 3 439 darbuotojai, iš jų 750 yra teisėjai. Pernai metų pabaigoje trūko 37 teisėjų ir 206 teisėjo komandos darbuotojų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-358
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas3
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius8
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai4
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti6
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...