- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iniciatyva tikrinti ukrainiečių lietuvių kalbos žinias yra rūpestis jais, o ne persekiojimas, sako Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka.
„Ar jūs galėtumėte ukrainiečių paklausti, ar jie tą reikalą, mokytis lietuvių kalbos, traktuoja kaip persekiojimą, ar tai yra jų skriaudimas, persekiojimas? (...) Kalbos nemokantis žmogus yra nesaugus arba mažiau saugus darbo situacijoje, jis yra nesaugus, kai kažkas nutiko, koka nors nelaimė – kaip jam paskambinti, kaip jam pakalbėti? Mes tą sąrašą galėtume toliau tęsti“, – ketvirtadienį Lietuvos radijui sakė A. Valotka.
Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos raštu dėl planų nuo 2024-ųjų kovo tikrinti, kaip šalyje dirbantys karo pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą, pasidalinusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tai įvertino kaip empatijos trūkumą ir persekiojimą. Kultūros ministras Simonas Kairys iniciatyvą pavadino „abejotina“.
A. Valotka tvirtina, kad inspekcijos iniciatyva yra noras užtikrinti, kad ukrainiečiams būtų sudarytos sąlygos mokytis kalbėti lietuviškai.
Visa ši kalbos inspekcijos iniciatyva, kuri nebuvo visuomenės informavimas, tai padarė ministrė A. Armonaitė, skleisdama savo prasimanymus ir dezinformaciją.
„Visa ši kalbos inspekcijos iniciatyva, kuri nebuvo visuomenės informavimas, tai padarė ministrė A. Armonaitė, skleisdama savo prasimanymus ir dezinformaciją, aš manau, kad jautri pozicija yra pasirūpinti tais žmonėmis ir suteikti sąlygas jiems mokytis, nes kalbos inspekcija nuo praėjusio rudens stebėdama situaciją aiškiai mato, kad ištekliai kalbos mokymo Lietuvoje yra nepakankami“, – kalbėjo A. Valotka.
Kovo 16 dieną Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija raštuose Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui bei dar trims ministerijoms – Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo bei Ekonomikos ir inovacijų – paskelbė apie planus po metų pradėti tikrinti šalyje dirbančių ukrainiečių kalbos žinias.
Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija informuoja, kad nuo 2024-ųjų kovo, pasibaigus dviejų metų trukmės reikalavimo karo pabėgėliams iš Ukrainos mokėti lietuvių kalbą moratoriumui, pradės kalbos mokėjimo kontrolę. Teigiama, kad darbdaviams nepateikus sertifikato apie jų darbuotojo išlaikytą kalbos egzaminą „Kalbos inspekcija ir savivaldybių kalbos tvarkytojai bus priversti imtis poveikio priemonių“.
Dokumente taip pat teigiama, kad Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija gauna skundų dėl darbo vietose lietuvių kalba nebendraujančių karo pabėgėlių iš Ukrainos. Pasak institucijos, „teisiniu požiūriu tai yra Lietuvos piliečių lingvistinių teisių pažeidimas“.
Tuo metu dokumento kopija feisbuke pasidalijusi ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė Valstybinę lietuvių kalbos inspekciją kaltino empatijos stoka ir žadėjo stabdyti „karo pabėgėlių ir juos įdarbinusių įmonių persekiojimą“.
Pasak Užimtumo tarnybos, vasarį Lietuvoje dirbo 23,3 tūkst., o darbo ieškojo 3,7 tūkst. ukrainiečių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EŽTT nepriėmė F. Kirkorovo skundo dėl draudimo atvykti į Lietuvą1
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nutarė nepriimti Rusijos muzikos atlikėjo Filipo Kirkorovo, kurio koncertinė veikla įvardijama Kremliaus „minkštosios galios“ įrankiu, skundo dėl Migracijos departamento sprendimo uždrausti jam...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Apie gaisrą Medininkų pasienio punkte – naujos detalės3
Medininkų pasienio kontrolės punkto angare ketvirtadienio naktį kilo gaisras, buvo uždarytas eismas. Paaiškėjo ir daugiau detalių. ...
-
Žalgiriečiai kviečia visus į svarbią kovą: savo paramą dabar galite parodyti ir jūs
Ne kartą parodžiusi savo tvirtą poziciją dėl karinės agresijos Ukrainoje, Kauno „Žalgirio“ organizacija ir toliau siekia padėti už savo laisvę kovojantiems ukrainiečiams. „Žalgirio“ krepšininkai prisijungė prie Pakru...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
Klaipėdiečiai: ant šaligatvių virsta medžiai
Draudimas kirsti ar genėti medžius įsigaliojo nuo kovo vidurio. Tad uostamiestyje iki šios datos jau turėjo būti viskas iškirsta ir išgenėta. Tačiau klaipėdiečiai stebisi virš šaligatvių pavojingai pasvirusiais ir b...
-
Klaipėdos savivaldybės pastate – darbuotojų evakavimo pratybos
Klaipėdos savivaldybės administracijos pastate, esančiame Liepų gatvėje, vyko darbuotojų evakavimo pratybos. Jų metu pastate buvo imituotas gaisras, sklido dūmai. Pasigirdus garsiniams signalams, žmonės evakavosi iš pastato į sutartą vietą ...
-
Vilniuje kaimynų bendrystę stiprins per dešimt bendruomenių projektų1
Sostinė bendruomenių tradicijas kuriančioms ir puoselėjančioms iniciatyvoms šiemet skiria 50 tūkst. Eur. Parama paskirstyta dvylikai kaimynystės ryšius stiprinančių projektų – isi jie dedikuoti vilniečių įtraukimui į kultūrin...
-
Programa „Vizija – nulis“: pasirinktos 44 priemonės žuvusiųjų skaičiui keliuose mažinti2
Vilniuje ketvirtadienį pasirašytas tarpinstitucinis memorandumas dėl valstybinės eismo saugumo programos „Vizija – nulis“ priemonių plano įgyvendinimo, kuriuo bus siekiama iki 2030 m. žymiai sumažinti žuvusiųjų skaičių &sca...
-
I. Šimonytė: „Rheinmetall“ atėjimas į Lietuvą gali būti išnaudojamas gąsdinant dalį visuomenės15
Vokietijos gynybos pramonės atstovei „Rheinmetall“ planuojant įkurti gamyklą Lietuvoje, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tikina, kad tam tikros grupės gali išnaudoti šį faktą, kaip dalies visuomenės gąsdinimo įr...