Formaliojo ugdymo atsvara

Šiandien popamokinėms veikloms tampant vis populiaresnėms, vaikų tėvai joms negaili nei savo laiko, nei pinigų. Ekspertų teigimu, tinkamai mokiniui parengta ir pritaikyta, subalansuota popamokinė veikla ugdo įvairias vaiko kompetencijas, kurios ne tik sustiprina mokymąsi, bet ir integruoja žinias, įgytas mokykloje.

„Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad mokiniai, lankantys popamokinę veiklą, dažniau pasižymi ne tik aukštesniais akademiniais rezultatais, gauna aukštesnius standartizuotų testų įvertinimus ir rečiau praleidžia pamokas, bet ir turi aukštesnę savivertę, įgauna komandinio darbo, lyderystės, laiko planavimo kompetencijų, savimotyvacijos ir atsakomybės įgūdžių. Pastebėta, kad tokie mokiniai taip pat turi mažiau su alkoholiu ar narkotikais susijusių problemų“, – vyraujančiomis tendencijomis dalijasi Vilniaus privačios gimnazijos veiklų vadovė, socialinių mokslų daktarė, edukologė Agnė Liubertaitė-Amšiejė.

Įsiklausykite į vaiką

Specialistai akcentuoja, kad sėkminga papildoma veikla būna tik tada, kai vaikui ji patinka, todėl dar prieš renkantis būrelius būtina skirti laiko pokalbiui su vaiku ir aptarti jo norus, pomėgius, lūkesčius.

„Pastebime, kad vienos užklasinės veiklos yra madingos ir laikomos prestižinėmis, kitos dažnai nepelnytai nuvertinamos, todėl visuomet raginame popamokinę veiklą rinktis atsakingai, įvertinti kritiškai. Popamokinė veikla vaikui pirmiausia turi patikti. Be to, ji turi būti kompetentingai sukonstruota, atitikti amžiaus tarpsnį, vaiko gabumus, gebėjimus – priešingu atveju ne tik neduos naudos, bet dar ir turės negrįžtamų neigiamų padarinių“, – patarimais dalijasi A.Liubertaitė-Amšiejė.

Pasak ekspertų, tėvams, kurie skiria daugiau dėmesio ir laiko savo vaikams, atėjus metui apsispręsti dėl papildomų būrelių pasirinkimo bus daug paprasčiau.

Mokiniams, kurie yra perkrauti popamokine veikla, šios veiklos nauda yra labai maža.

„Tėvai, turintys stiprų ryšį su vaiku, gali geriau įvertinti jo polinkius, charakterio savybes ir pasiūlyti išbandyti tokias papildomas veiklas, kurios jam padėtų ne tik atrasti savo talentus, bet ir ugdytų ateičiai reikalingus gebėjimus. Pavyzdžiui, jei vaikas nepasitiki savimi ar turi sunkumų bendraudamas su bendraamžiais, tėvai turėtų pagalvoti apie bendravimą skatinančius užsiėmimus; vaikams ir jaunuoliams, turintiems svajonę, bet nežinantiems, kaip ją įgyvendinti, pravers verslumo užsiėmimai“, – įsitikinęs tarptautinės jaunimo verslumo ugdymo organizacijos „Southwestern Advantage“ atstovas Veiko Tellis.

„Šių dienų švietimo sistema labiau rūpinasi, kaip jaunam žmogui būti geru darbuotoju, o ne kaip ugdyti ir auginti verslininkus, lyderius ar tiesiog savo gebėjimus kasdieniame gyvenime mokančius pritaikyti žmones. Todėl užklasinė veikla ar neformaliojo švietimo programos, pavyzdžiui, sudarančios galimybę įgyti įgūdžių užsienyje, tampa kaip niekad svarbios šiandienos jaunuolių gyvenime ir gali šį trūkumą kompensuoti“, – akcentuoja V.Tellis.

Verslumo įgūdžiai jaunam žmogui suteikia labai reikalingą žinių bagažą: kaip išsikelti tikslus ir jų pasiekti, kaip priimti sprendimus, susidėlioti prioritetus ir susikurti įpročius.

„Tik išsiugdęs šiuos gebėjimus jaunas žmogus gali sėkmingai įsilieti į darbo rinką ar susikurti sau darbo vietą, įdarbinti geriausius savo gebėjimus“, – sako jaunimo verslumo ugdymo organizacijos atstovas.

Kalbėkitės su vaiku, aiškinkitės situaciją, kodėl jam viena ar kita veikla nepatinka.

Neapkraukite veiklomis

Specialistai ragina neskubėti ir papildoma lavinančia veikla vaikų neapkrauti. Pagrindinė vaikų iki šešerių, septynerių metų veikla turi išlikti žaidimas, nes didžiąją dalį socialinių įgūdžių jie įgyja ne iš lavinančių būrelių, bet, būtent ir kokybiškai leidžiamo laiko su tėvais. Pasak ekspertų, vaiko dienotvarkės metu turi būti lavinami skirtingi jo įgūdžiai, todėl papildoma lavinanti veikla neturi iš vaiko atimti laiko pailsėti, laisvai pažaisti su draugais ar tapti trukdžiu užmegzti ryšį su tėvais.

„Mokiniams, kurie yra perkrauti popamokine veikla, šios veiklos nauda yra labai maža. Tyrimai rodo, kad tokie mokiniai užsiėmimuose dažniau patiria traumų, būna pavargę, irzlūs ir mažiau domisi pačiu dalyvavimu konkrečioje veikloje. Todėl labai svarbu, kad mokiniai pasirinktų būtent savo interesais pagrįstą veiklą ir pasvertų galimus konfliktus su kitais jų laiko poreikiais, pavyzdžiui, pamokomis“, – teigia A.Liubertaitė-Amšiejė.

Pagrindinis popamokinio ugdymo tikslas yra smagus laikas, todėl ši veikla neturi tapti privaloma. Susidūrus su tokiomis situacijomis, kai vaikas, vos palankęs vieną būrelį, jį meta, arba visai nenori jų lankyti, reikėtų imtis ne prievartos, o motyvavimo strategijos.

„Kalbėkitės su vaiku, aiškinkitės situaciją, kodėl jam viena ar kita veikla nepatinka. Kartais būrelio vadovo ar kolektyvo pakeitimas išsprendžia visas problemas, vaikas iš karto jaučiasi drąsiau, padidėja jo savivertė. Jei kaltos vaiko patiriamos nesėkmės, kalbėkitės su vaiku apie tai, kad rezultatų tenka palaukti, kad jiems pasiekti reikia įdėti pastangų“, – patarimais dalijasi V.Tellis.