Vaikams – žiemos atostogos, tėvams – galvosūkis: kaip reikėtų leisti laiką?

Vaikų ir paauglių psichologė Valerija Norkūnienė pataria dienomis tarp didžiųjų metų švenčių prisiminti tradicijas, kai šeimos leisdavo laiką namuose, vakarodavo su dainomis, pasakomis, užsiimdama įvairiais rankdarbiais, žaidimais, bendra veikla.

„Pastaruoju metu mes visi labai skubame, tarp darbų nerandame laiko sustoti ir pasidžiaugti gražiomis akimirkomis – jų net nepastebime. Tai gal bent tarpušvenčiu tėvai sugebės atidėti savo darbus ir pabūti su vaikais, kad visi drauge gerai praleistų laiką kartu? Vaikai jaučiasi mylimi ir reikšmingi, kai sulaukia tėvų jiems skiriamo laiko, dėmesio“, – sako psichologė.

Anot jos, kai sakome, kad reikia skirti laiko vaikui, tai nereiškia, kad reikia jam padėti paruošti pamokas ar padaryti kitus privalomus darbus. Laikas kartu turi būti malonus visai šeimai – tiek tėvams, tiek vaikams.

Gerai praleisti laiką kartu kiekvienai šeimai gali būti skirtingas dalykas, nes ir pomėgiai skirtingi. Verta išbandyti naują veiklą – vaikai juk mėgsta po atostogų grįžę į mokyklą papasakoti draugams, ką naujo ar įdomaus matė, nuveikė.

Ar reikėtų per atostogas skirti laiko mokslams? Juk vaikai laukia atostogų ir tikisi, kad bent per atostogas mokytis nereikės.

V.Norkūnienės manymu, ir per atostogas tam tikra rutina, tam tikras ritmas yra reikalingi. Galima vaikams suteikti truputį daugiau laisvės, tačiau tvarka vis tiek turi būti – vaikas neturėtų per naktį sėdėti prie kompiuterio.

Galbūt prieš atostogas reikėtų aptarti, ko jūs tikitės, ko vaikas tikisi, ką galima nuveikti, ką būtina per tas dienas padaryti. Juk kartais būna, kad mokytojai ir atostogoms paskyria kažkokių užduočių ar duoda veiklos.

„Taip, atostogos vaikams turėtų būti laisvesnis laikas, bet ir tam tikra rutina turi būti išsaugoma, išlaikomos tam tikros ribos. Pasitarimas su vyresniais vaikais padėtų tas ribas nustatyti, – sako pašnekovė. – Reikėtų išsiaiškinti, ką vaikas norėtų nuveikti per atostogas, kokio norėtų poilsio, pramogų ir kiek tai atitinka tėvų įsivaizdavimą. Juk jeigu vaikui atrodys, kad poilsis – nuo ryto iki vakaro žaisti kompiuterinius žaidimus, tai turbūt tėvai supras, kad po tokių atostogų vaikas bus labiau pavargęs nei per mokslo metus.“

Kad rimti užsėmimai, pavyzdžiui, knygų skaitymas per atostogas, neatrodytų vaikui kaip bausmė, V.Norkūnienė pataria pagalvoti, kaip vaiką tuo sudominti. Pavyzdžiui, jei nuveikėme kažką, ką norėjo veikti vaikas ir jo nuotaika puiki, pakviesti kartu paskaityti knygą. Tai bus gerai praleistas laikas kartu. Tačiau jei pasakysite vaikui, kad privalo dabar perskaityti tiek ir tiek puslapių, o jūs tuo metu užsiimsite kažkokiais kitais reikalais, vaiką tai nuliūdins.

„Taip, yra vaikų, kurie mėgsta skaityti knygas ir jiems tai visada yra geras laiko praleidimo būdas. Bet daugeliui iš tiesų per atostogas labiau norisi prie kompiuterio pasėdėti. Tad reikia sudominti arba galbūt susitarti, kiek laiko vaikas kasdien turėtų skaityti. Nebarti jo už tai, kad nenori, ne kritikuoti, o aptarti, leisti pasirinkti knygą ir pan.“, – pataria psichologė.

Jeigu vaikas paskaito ir pasidalija kažkokiais savo įspūdžiais, toje knygoje aprašytais nuotykiais – išklausykite, diskutuokite, reaguokite. Tikėtina, kad jam jūsų susidomėjimas bus malonus ir skatins toliau skaityti. Žinoma, svarbus ir pavyzdys. Natūralu, kad skaityti knygas yra malonus užsiėmimas tiems vaikams, kurie mato, kad tėvai skaito knygas.

Kalbant apie bendras veiklas su mažesniais vaikais, V.Norkūnienė ragina tėvus įvertinti savo lūkesčius: ar jūsų reikalavimai vaikui ne per dideli? Sakykim, nereikėtų iš pirmoko tikėtis, kad jis ypač dailiai iškirps snaigę, – tam reikia praktikos. Tad reikėtų vaiką ne kritikuoti, o pagirti už pastangas, už tai, kad darė. Šiemet gal nelabai pavyko, bet, jeigu pasistengs, praktikuosis, pavyks ateityje – gal po mėnesio, gal po metų.

„Pasidžiaugti vaiko pastangomis ir darbeliu yra labai svarbu, – primena psichologė. – Vaikas, kuri tėvai nuolat kritikuoja, pačių tėvų nenustos dėl to mylėti, bet gali mažiau mylėti save. Paaugęs jis bus nepasitikintis savimi, stokos motyvacijos, savigarbos. To norėtųsi ir įmanoma išvengti.“