- Dainora Karklytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo, nacionalinio saugumo grupės vadovo Vytauto Žuko teigimu, praėjusią savaitę įvykę žvalgų mainai tarp Lietuvos, Norvegijos ir Rusijos yra patenkinantys visų šalių interesus. Vis dėlto V. Žukas atskleidžia, kad Maskva iš pradžių nesutiko tris žmones – du lietuvius ir vieną norvegą, kalinamus Rusijoje, keisti į dviejų savo piliečių, kalėjusių Lietuvoje, laisvę ir sulaikytiems skyrė neadekvačias bausmes.
„Manau, kad tai yra ir Lietuvos, ir Norvegijos sėkmė. Aišku, Norvegija buvo suinteresuota išlaisvinti savo pilietį, kuris gavo neadekvačią nuobaudą už tai, ką jis ten galbūt ir padarė Rusijos teritorijoje – ta nuobauda 14 m. buvo tikrai neadekvati todėl, kad jis ten nebuvo kažkoks rezidentas ar ilgai veikiantis žvalgas“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė V. Žukas.
Nacionalinio saugumo specialistas kartu pažymėjo, kad sėkmingu apsikeitimu žvalgais buvo suinteresuotos visos šalys.
„Ir norvegai buvo suinteresuoti, mes irgi buvome suinteresuoti. Be to, reikia pripažinti, kad ir Rusija buvo suinteresuota, kadangi labai aukšto rango pareigūnas (Nikolajus Filipčenka. – ELTA) čia buvo nuteistas“, – kalbėjo V. Žukas.
Jo teigimu, lietuvių sulaikymas Rusijoje buvo reakcija į tai, kad Lietuvoje buvo sulaikyti Kremliaus žvalgai.
„Tai buvo Rusijos reakcija. Mūsų piliečiai buvo sulaikyti vėliau nei mes sulaikėme Rusijos piliečius čia, Lietuvoje, ir įvyko teismas bei buvo įsiteisėjęs nuosprendis. Tai buvo Rusijos reakcija į tai, kas įvyko. (...) Galbūt, jei iš mūsų pusės nebūtų įvykęs tas areštas, jų pareigūnai būtų juos (lietuvių žvalgus. – ELTA) ilgiau stebėję, bet jie norėjo turėti mainams kažkokius žmones ir todėl jų reakcija buvo tokia pakankamai griežta, kad jie davė šitokius ilgus metus kalėjime, (...) nemanau, kad jie buvo adekvatūs, bet ten, kaip žinote, ne visada teismai būna objektyvūs ir ne visada teismai priima sprendimus, nepriklausomai nuo politinių valių“, – teigė V. Žukas.
G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas taip pat atskleidė, kad Maskva iš pradžių nesutiko tris žvalgus keisti į du, tačiau vėliau nuomonę pakeitė.
„Rusai iš pradžių nesutiko su tomis sąlygomis – keisti du į tris, paskui pakeitė savo nuomonę, nes buvo suinteresuoti atgauti savo aukštus žvalgybos pareigūnus ir tokiu atveju mums pavyko sėkmingai tas derybas su jais pravesti“, – pridūrė V. Žukas.
ELTA primena, kad penktadienį apsikeitus žvalgais su Rusija, į Lietuvą buvo grąžinti du piliečiai: Jevgenijus Mataitis ir Aristidas Tomašaitis, taip pat Norvegijos pilietis Frodė Bergas, kuris perduotas Norvegijos ambasados Lietuvoje žiniai. G. Nausėda dekretu suteikė malonę iki šiol Lietuvoje kalintiems N. Filipčenkai ir Sergejui Moisejenkai. Jie abu dėl šnipinėjimo buvo nuteisti 2017 metais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė1
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...