Europarlamentaras, pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis trečiadienį paprašė nesvarstyti jo kandidatūros pernai Seimo įsteigtai Laisvės premijai gauti ir pranešė remiantis disidento Antanto Terlecko kandidatūrą.

Laiške Seimo pirmininkei Irenai Degutienei V. Landsbergis teigė tik per žiniasklaidą sužinojęs, kad jis yra nominuojamas Laisvės premijai.

„Kadangi tai premijai jau yra nominuotas gerb. Antanas Terleckas ir aš pats esu jo nominaciją parėmęs, jokiu būdu negaliu varžytis su vyresniu už mane, daug metų kalėjimais persekiotu ir nelengvai gyvenančiu laisvės kovotoju“, - rašo V. Landsbergis.

„Labai prašau sustabdyti mano kandidatūros svarstymą, ramiai išbraukti ją iš kokio nors sąrašo, kad nebūčiau verčiamas premijos atsisakyti, jei Seime atsirastų toks sprendimas. Nuoširdžiai ir įsitikinęs remiu Antano Terlecko kandidatūrą Lietuvos Respublikos Laisvės premijai“, - teigia politikas.

V. Landsbergio kandidatūrą oficialiai pateikė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. Jis antradienį pasirašytame rašte teigia, kad V.Landsbergis ir jo veikla tapo neatsiejamu Lietuvos ir viso Rytų Europos regiono kovos už laisvą tautų apsisprendimą, nepriklausomybę ir suverenitetą simboliu.

V. Landsbergis, kuriam praeitą savaitę sukako 80 metų, vadovavo Aukščiausiajai Tarybai 1990 metais priimant Kovo 11-osios aktą, kuriuo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Jo vadovavimo metu Lietuva sugebėjo atsispirti Sovietų Sąjungos ekonominei blokadai ir įgijo tarptautinį pripažinimą.

84 metų A. Terleckas buvo vienas iš aktyviausių disidentų sovietinės okupacijos metais, 1978 metais su bendražygiais jis įsteigė Lietuvos laisvės lygą.

Dėl savo veiklos A. Terleckas yra kalėjęs  Sibiro lageriuose, Urale, kalėjime Vilniuje.Pirmoji Laisvės premija šiemet įteikta Rusijos disidentui, žmogaus teisių gynėjui Sergejui Kovaliovui.

Pagal įstatymą, premija kasmet teikiama sausio 13-ąją - Laisvės gynėjų dieną. Seimo nutarimu ji paskiriama iki gruodžio 23 dienos.