V. Landsbergis: E. Gudavičiui rūpėjo, kad Lietuva geriau suvoktų save

Buvęs valstybės vadovas Vytautas Landsbergis sako, kad istorikas profesorius Edvardas Gudavičius rūpinosi, jog Lietuva geriau suvoktų save, o jo žinios ir idėjos buvo labai vertingos atkuriant nepriklausomybę.

„Aš atsimenu žmogų, atsimenu pokalbius su juo, jo įžvalgas, kurios buvo to turinio, kad Lietuva save suvoktų geriau, teisingiau, ieškotų geresnių kelių sau ir savo žmonėms. Tas jam tikrai rūpėjo“, – BNS pirmadienį sakė V. Landsbergis.

„Baisiai gaila. Bendravom kažkada artimai ir nuoširdžiai“, – teigė jis.

Pasak V. Landsbergio, jiedu su E. Gudavičiumi aktyviau bendravo Lietuvai atkuriant ir įtvirtinant nepriklausomybę.

„Buvo laikotarpis, kai mes dažniau susitikdavom, tai buvo atgimimo aušra ir valstybės pradžia, kai turėjau tam tikrų iniciatyvų ir istorikai buvo aktyvūs kai ką siūlydami atgimstančiai valstybei“, – tvirtino V. Landsbergis.

„Tai būtent išleisti Lietuvos statutą tarptautiniam žinojimui ir naudojimui, Abiejų Tautų Respublikos konstituciją ir pirmąją Lietuvoje išspausdintą knygą, būtent Pranciškaus Skorinos knygą – ši užduotis dar neįvykdyta“, – tvirtino pirmasis Lietuvos vadovas po nepriklausomybės atkūrimo.

Bus ilgai prisimenamas savo darbais

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sako, kad pirmadienį miręs istorikas profesorius E. Gudavičius bus ilgai prisimenamas savo darbais.

„Jo nuopelnai Lietuvos istorijos mokslo srityje yra neįkainojami. Gaila to fakto. Aišku, amžius yra amžius, tačiau jis savo gyvenimą pateisino atliktais darbais ir bus ilgai prisimenamas tais darbais“, – BNS sakė V. Adamkus.

V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

„Jį prisimenu kaip labai šiltą ir intelektualią asmenybę. Jam priklauso mūsų istorijos bėgyje, iš mokslinio taško žiūrint, ypatinga vieta“, – teigė buvęs šalies vadovas.

Prezidentas pabrėžė, kad meilę istorijai E. Gudavičius perdavė ne tik savo studentams, tačiau ir Lietuvos visuomenei, ypač per tokius projektus kaip „Būtovės slėpiniai“.

Nebuvo nė vienų metų, kad nebūtume apsikeitę sveikinimais. Pasikeisdavome atvirukais.

„Kiek jį pažinojau, kiek su juo bendravau, jis mylėjo istoriją, kurią jis per savo asmenybę teikė studentijai ir tuo pačiu populiarino Lietuvos istoriją mūsų visuomenėje“, – sakė V. Adamkus.

„Tai yra neįkainojamas įrašas, kurį jis atliko. Man įsiminė jo tekstai ir jo darbas, kurį jis atliko per LRT su profesoriumi Alfredu Bumblausku (...) Ta programa, man atrodo, yra daug davusi Lietuvos visuomenei ir sudominusių daug žmonių, kurie anksčiau istorija nesidomėjo“, – pridūrė jis.

V. Adamkus istoriką profesorių E. Gudavičių 1999 metais apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, 2003 metais – Vytauto Didžiojo ordino Komandoro diddžiuoju kryžiumi.

„Aš manau, kad pirmas susidūrimas buvo mano pirmosios kadencijos metu (...) Tada buvo tiesioginis, akis į akį, susitikimas“, – teigė buvęs prezidentas.

Jis taip pat teigė, kad kasmet su velioniu istoriku profesoriumi apsikeisdavęs šventiniais atvirukais.

„Tiesioginio bendravimo tokio neturėjau, bet turbūt esu vienas iš tų išskirtinių žmonių, kurie su juo bendravo per visas šventes – Naujuosius metus ir Kalėdas. Nebuvo nė vienų metų, kad nebūtume apsikeitę sveikinimais. Pasikeisdavome atvirukais. Visas kontaktas iki beveik paskutinių gyvenimo dienų pas mus ir išsilaikė toks nuoširdus, netiesioginis bendravimas“, – sakė V. Adamkus.

Anot jo, išskirtinis E. Gudavičiaus pasiekimas – nustatyta tikėtina Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena.

„Manau, kad čia išskirtinis jo pasiekimas, jog jis nustatė tikėtiną Mindaugo karūnavimo dieną, būtent liepos 6-ąją“, – teigė buvęs šalies vadovas.

Šalies vadovai reiškia užuojautą

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pirmadienį miręs istorijos profesorius E. Gudavičius buvo išskirtinis eruditas ir autoritetas ne vienai mokslininkų kartai.

„Pasak prezidento, netekome išskirtinio erudito, autoriteto ne vienai mokslininkų kartai, kuris įtaigiai ir įdomiai, dažnai iš netikėtų perspektyvų atverdavo mūsų istorijos slėpinius, brandino žmonių širdyse savivoką ir pilietiškumą“, – teigiama Prezidentūros pranešime.

Profesorius visada buvo pasiruošęs padėti, pasidalinti patirtimi ir papildyti istorines žinias – toks buvo visada ir toks išliks mūsų prisiminimuose.

Anot G. Nausėdos, E. Gudavičius buvo epochinio masto reiškinys Lietuvos humanitarinių mokslų istorijoje. Pradėjęs karjerą kaip inžinierius, jis netikėtai ir ryškiai įsiveržė į istorijos mokslą, greitai tapo naujos Lietuvos istorijos mokyklos pradininku ir išugdė naują garsiausių dabartinių Lietuvos istorikų kartą.

Pasak šalies vadovo, E. Gudavičius kaip niekas kitas sugebėjo Lietuvos istorijai suteikti europinį ir globalų kontekstą ir padovanojo Lietuvai Liepos 6-osios šventę.

„Prieš maždaug dešimtį metų lankiausi kukliuose, bet svetinguose profesoriaus namuose, norėdamas išsiaiškinti, ar mano turima sena XVI a. graviūra tikrai atspindi Vilnių, ar tėra kompiliacija. Profesorius mandagiai paaiškino, kad tais laikais tos pačios graviūrų klišės knygose buvo taikomos keletui miestų iliustruoti, todėl tai tikrai ne Vilnius“, – sakė G. Nausėda.

„Profesorius visada buvo pasiruošęs padėti, pasidalinti patirtimi ir papildyti istorines žinias – toks buvo visada ir toks išliks mūsų prisiminimuose“, – pridūrė jis.

Premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad velionis istorikas padėjo suprasti valstybės ištakas.

„Lietuvos istoriją E. Gudavičius rašė tik atsižvelgdamas į europinį kontekstą ir remdamasis istoriografija. Profesoriaus tyrinėjimų akiratyje daugel metų buvo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, tad būtent jo dėka liepos 6-ąją mes iškilmingai minime Valstybės dieną – švenčiame pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnaciją“, – sakoma ministro pirmininko užuojautoje.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad E. Gudavičiaus darbai „kaip šarvai liks saugoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją nuo netiesos“.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas sakė, kad šalis neteko „Lietuvos istorijai didžiąją gyvenimo dalį paskyrusio žmogaus, Lietuvos moderniosios istoriografijos kūrėjo, kuris į kultūros istoriją įėjo dėl akademinių pasiekimų, svarbių visai valstybei atradimų, dėl ilgus metus rengto „Būtovės slėpinių“ laidų ciklo“.

„Profesoriaus istoriniai tyrimai virto savitu kultūros reiškiniu, turėjusiu esmingos įtakos mūsų šalies visuomenės raidai, istorinei savivokai, pilietiškumui ir patriotizmui. Linkiu, kad profesoriaus išugdyti mediavistai tęstų jo darbus“, – kalbėjo ministras.

E. Gudavičius mirė Vilniuje, eidamas 91 metus.

E. Gudavičius tyrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, buvo vienas Lietuvos moderniosios istoriografijos kūrėjų.

Profesorius nustatė tikėtiną Mindaugo karūnavimo datą – 1253-ųjų liepos 6-ąją. Ši data paskelbta valstybės švente.

E. Gudavičius kūrė visuomenėje populiarią televizijos laidą „Būtovės slėpiniai“ – 1993-2004 metais parodyta daugiau kaip šimtas laidų.

1998 metais E. Gudavičius apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

Istorikas profesorius E. Gudavičius mirė pirmadienį eidamas 91-uosius metus Vilniuje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

T

T portretas
Gudaviciuj rupejo Lietuva,o tau nuo pat sajudzio laiku rupi tik savo uzpakalis nustumiant kitus kilnius tuo metu zmonis ir tavo anukelio besmegenio kuriam partija padovanojai.

Daukantas

Daukantas portretas
O prie ko čia E. Gudavičiaus mirtis ir Ožys ? Ir vėl tą Gegužės 3-sios konstituciją mums bruka. Juk joje jau Lietuvos vardas nebeminimas ! Suknystas Ožys !

kiek

kiek portretas
dar kituAA vardu tersi eteri ir popieriu gal laikas pailset po visu kolukiu ir kt. griovimu ir sugriovimu nes .runkeliai/ tau nedovanos ar jauti ta neapykanta kuria sukurei ?...
VISI KOMENTARAI 16
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių