V. Andriukaitis apie 70 tūkst. litų mėnesinį atlyginimą: manęs tai nevilioja

Lapkritį eurokomisaru tapsiantis ir per 70 tūkst. litų atlyginimą gausiantis Vytenis Andriukaitis tvirtina į būsimą atlyginimą nekreipiąs dėmesio. Jis sako turįs ambicingų tikslų naujajame poste ir kategoriškai nesutinka su kai kurių politikų teiginiais, kad jam jau oficialiai pasiūlytas sveikatos reikalų ir maisto saugos komisaro portfelis yra nereikšmingas.

– Pone Andriukaiti, Jūsų būsimasis vadovas, Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris, beveik 20 metų dirbęs Liuksemburgo premjeru yra dešinysis, o Jūs – socialdemokratas ir net socialistas pagal įsitikinimus. Ar sutariate, randate bendrą kalbą?

– Sutariame. Juolab, kad aš ne vienas toks Komisijoje, iš viso yra aštuoni komisarai iš kairiųjų bloko, praėjusioje kadencijoje buvo penki. Mano susitikimas su Komisijos pirmininku buvo labai šiltas, dalykiškas, pasidalinome įdomiomis mintimis. Diskutavome ir karštomis temomis, nes jis savo kalboje Europos Parlamente jungė ir socialistų frakcijos nuostatas – pavyzdžiui, transbankinių akcijų mokesčių klausimą, kuris labai jautrus. Socialistų nuostata, kad su finansinėmis spekuliacijomis reikia susitvarkyti. Tokios temos yra jautrios ir bendros.

– Jūsų  paskyrimas komisaru jau sena istorija, tačiau tai buvo įdomus įvykis. Prezidentė Jus kritikavo, esą Jūs daugiau kalbėjote nei dirbote, nesumažinote vaistų kainų ir panašiai, bet į komisarus Jus teikė. Kokia Jūsų versija? Neva, blogas mums, bet jiems bus geras? Ar čia dėl šventos ramybės norėta Andriukaičiu atsikratyti?

– Palikime šį klausimą  Lietuvos žiniasklaidos tolimesniam nagrinėjimui.

– O Jūs pats žinote atsakymą?

– Žinau. Mano ir prezidentės požiūriai per pastaruosius metus kai kuriais kertiniais klausimais skyrėsi, ypač dėl konstitucinio valdžios balanso.

– Jūs tikriausiai žinote, kad su Dalia Grybauskaite buvo aptariama ir Zigmanto Balčyčio kandidatūra , bet ji prezidentei netiko, o Jūsų – tiko. Ką apie tai manote?

– Aš tose derybose nedalyvavau.

– Bet žinote šią informaciją?

– Informacija tegu būna žiniasklaidos rankose , aš jos nei teigiu, nei neigiu. Pasiūlymą gavau, apsitarėm ir realizuojam.

– Panašu, kad tai buvo visas puses tenkinantis atsikratymas Jumis. Kita vertus, nieko sau atsikratymas, kai Jūs tampate Europos Komisijos nariu?

– Sveikatos politikos reikalai, mano nuomone, ir toliau bus labai aktualūs ir Lietuvai, ir Europos Sąjungai. Europoje yra keistas šūkis – priartinti Europos Sąjungą prie žmonių. Tai aš ir klausiu: kur Europos Sąjunga turi būti arti prie žmonių? Sveikatos apsaugos srityje ji turi būti arti prie kiekvieno žmogaus. Čia pamėginsiu ir padirbėti.

– Teigiama, kad Jūsų postas bus nereikšmingiausias Komisijoje. Cituoju Andrių  Kubilių: „Europos Sąjungos sveikatos apsauga yra ta sritis, kuri yra daugiau reguliuojama ne Briuselio, o nacionalinių valstybių. Todėl toks postas nėra laikomas tokiu įtakingu, kaip, pavyzdžiui, energetikos ar ekonomikos sritys. Tuo metu tikėtina, kad mūsų kaimynai gaus žymiai įtakingesnius postus. Latvijos ir Estijos buvę premjerai gali tapti EK vicepirmininkais.“ Ką į tai atsakytumėte?

– Gerbiu Andriaus Kubiliaus medicinos žinias ir jo didelius nuopelnus Lietuvos fizikai.

– Andrius Kubilius žinių medicinos srityje greičiausiai neturi.

– Tuomet kitas klausimas. Andrius Kubilius buvo ir premjeru, ir Europos reikalų komiteto pirmininku. Ir tegul jis man atsako, kodėl Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinis direktoratas yra pats didžiausias Europos Komisijoje ir turi dar penkias agentūras Italijoje, Airijoje, Liuksemburge, Švedijoje, Belgijoje? Kodėl maisto saugos klausimai yra užsienio politikos klausimai, kodėl Europos Sąjungai derantis su Jungtinėmis Valstijomis vis nesiseka susitarti dėl maisto saugos standartų?

– Sakote, kad Andrius Kubilius yra neteisus teigdamas, kad energetikos ar ekonomikos komisaro postai yra svarbesni?

– Kalbat apie energetiką, tai kaip tik ši sritis yra nacionalinių valstybių kompetencijoje, dabar tik bandoma įgyvendinti energetinės unijos Europos Sąjungoje idėją. Taip, tai svarbi sritis ir mes būtinai prisidėsime.  Puikiai suprantame ir tai, kokia svarbi yra Rytų kaimynystės politika medicinos prekių ir prietaisų, maisto eksporto srityje. Juk turėjome labai rimtų problemų su maisto produktų eksportu į Rusijos rinką. Ar instrumentai yra ne maisto saugos, ne sveikatos reikalų komisaro rankose?

– Andrius Kubilius taip pat teigia, kad Lietuvai būtų naudingiau, jei komisaru būtų skiriamas politikas, anksčiau užėmęs aukštesnes pareigas – pavyzdžiui, buvusį premjerą, kaip padarė latviai ir estai. Tiesa, ten politinė situacija kita, į komisarus deleguojami Valdis Dombrovskis ir Andrusas Ansipas yra valdančiųjų koalicijų atstovai šiuo metu. Lietuvoje net ir dėl politinių tradicijų būtų sunku įsivaizduoti, kad kairieji į komisarus deleguotų dešinįjį ir atvirkščiai. Ką manote?

– Andrius Kubilius premjeru buvo du kartus ir vietoje Algirdo Šemetos galėjo skirti save. Lietuva nebūtų daug praradusi. Galėjo skirti ir Gediminą Kirkilą.

– Ar jau turite suformulavęs keletą esminių tikslų naujajame poste?

– Noriu prisidėti prie dešimties Europos Komisijos pirmininko suformuluotų tikslų, kuriuos jis išsakė Europos Parlamente. Mes turime Europos Komisiją padaryti ne technine, o politine institucija. Ir šiame kontekste sveikatos politika Europoje turi būti matoma. Tą ir stengsiuos daryti.

– Pone Andriukaiti, iki šio Jūs gyvenote daugiausia iš Seimo nario algos. Ar jau suvokiate savo būsimos algos dydį? Gausite per 70 tūkst. litų kas mėnesį.

– Tiesa sakant, nekreipiu į tai dėmesio, manęs alga nevilioja. Mane jau anksčiau domino europinė darbotvarkė, domina ir dabar. Koks atlyginimas skirtas, toks bus gerai. Būtų kitoks – irgi gerai. Aš savęs niekada netapatinau su atlyginimais. Bus didelis atlyginimas – žiūrėsim, mėginsim juo naudotis.