– Tarnyboje pastaruoju metu gauti net trys skundai. Į tarnybą kreipiasi žmonės su judėjimo negalia arba senyvo amžiaus asmenys, kurie įgyja negalią su amžiumi, gyvenantys Vilniaus daugiabučių antruose aukštuose, kuriuose liftai nestoja. Žmonės kreipiasi į namą administruojančias bendroves, o pastarosios įprastai organizuoja visų gyventojų apklausą. Gyventojai nesutinka, kad liftas stotų antrame aukšte, nes tai yra papildomos išlaidos, reikia atlikti lifto remonto darbus.

– Vienas iš trijų atvejų buvo išspręstas, kuomet liftas pradėjo stoti antrame aukšte, buvo atliktas remontas ir tyrimas nutrauktas. Kas bus su kitais dviem?

– Mes taip pat kreipėmės į namą administruojančias bendroves prašydami paaiškinti situaciją ir klausdami, kodėl nėra užtikrintas stojimas, jeigu žmogus kreipėsi ir prašė. Šiuo atveju tyrimą nutraukėme. Tyrimo metu paaiškėjo, kad buvo neaiškus reglamentavimas. Teisės aktai, kurie nustato namo administravimo taisykles arba bendraturčių naudojimąsi liftais, neturi aiškių išimčių, kaip elgtis tais atvejais, kai žmogus, kuris turi judėjimo negalią, gyvena antrame aukšte ir paprašo, kad liftas jam būtų įjungtas.

Išlaidos yra paskirstomos visiems gyventojams nepriklausomai nuo to, ar liftas stoja, ar nestoja tam tikrame aukšte.

– Ar tiesa, kad tokia tvarka, kuri galioja iki šiol, yra sovietmečio palikimas?

– Šiuo metu nėra aiškios tvarkos, atvejai bei išimtys nėra numatytos dėl to, ką daryti, kuomet žmogus su negalia susiduria su šia problema. Kai name yra bendrojo naudojimo objektas, yra tvarkoma visų gyventojų sutikimu. Bet šiuo atveju lyg ir turėtų užtekti vieno žmogaus prašymo, kad tas liftas būtų paleistas ir jis veiktų.

– Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos rankos surištos ar atrištos veikti tokioje situacijoje?

– Tarnyba dažniausiai teikia rekomendacijas, siūlo nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus ir siūlo užtikrinti žmonėms su negalia teisę naudotis savo gyvenamu būstu bei liftais. Šiuo atveju, nors ir tyrimas buvo nutrauktas, galimybė žmogui naudotis liftu buvo užtikrinta, tačiau kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybę ir Aplinkos ministeriją su siūlymu keisti teisės aktus, kurie reglamentuoja naudojimąsi liftais.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ką ketinama daryti toliau?

– Toliau lauksime atsakymo. Per 30 dienų yra privaloma atsakyti į kontrolieriaus rekomendacijas. Atsakingos institucijos turi reaguoti.

– Ar ši problema buvo aktuali ir anksčiau?

– Be abejo, ji buvo aktuali, tačiau žmonės į tarnybą nesikreipė, pradėjo kreiptis tik šiemet. Tikriausiai žmonės pradėjo ieškoti išeičių. Kita vertus, gal asmuo gyveno antrame aukšte, jam nereikėjo lifto, o dėl amžiaus ar kitų aplinkybių atsirado judėjimo sunkumų ir tuomet žmogui liftas jau yra reikalingas.

– Ar galima įžvelgti diskriminaciją tokioje situacijoje, kai žmonės, gyvenantys antruose aukštuose, moka už liftų paslaugas, bet jais naudotis negali?

– Šiuo atveju žmonės, kurie kreipėsi nurodė, kad jie moka išlaidas į namo kaupiamąją sąskaitą, iš kurios yra atliekamas lifto remontas, tos išlaidos yra paskirstomos visiems gyventojams nepriklausomai nuo to, ar liftas stoja, ar nestoja tam tikrame aukšte.

Taip pat buvo kalbinamas „Baltijos liftų“ vadovas Mantas Romaška, kuris paaiškino, kodėl liftas kartais nestoja antrame aukšte.

– Problema ta, kad nuo senų laikų, net sovietiniais laikais, buvo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto administravimo nuostatai, kuriuose numatyta, kad pirmų aukštų gyventojai, kurie nesinaudoja liftu, nemoka už lifto eksploataciją. Šie nuostatai pasikeitė 2015 metais ir su prieš tai esančiais nuostatais matomai, kad gyventojų prašymu, liftai buvo išjungti, jog nestotų.

– Ar sulaukėte kreipimųsi iš bendrijų, gyventojų dėl antrojo aukšto problemos?

– Tikrai sulaukiame ir pakankamai nemažai, per mėnesį po du tris prašymus, kad antrame aukšte būtų įjungtas liftas. Į mus kreipiasi arba daugiabučio namo bendrijos pirmininkas, arba administruojančios įmonės atstovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar logiška, kad liftai antrame aukšte nestoja?

– Jeigu yra lifto durys, jeigu yra mygtukas, tai logiška, kad jis sustotų, ypač kai yra neįgaliųjų, kurie ne visi gali gyventi pirmame aukšte, mamos su vežimėliais.

– Kodėl žmonės nesutinka, kad liftas stotų antrame aukšte?

– Kada būna prašymas įjungti liftą, tai nėra problema, niekada neatsisakome, visada paruošiame darbų sąmatą ir ją deriname. Tad nebūna taip, kad nežinoma, kiek tai kainuos.

– Dabar viskas brangsta. Ar didėjo liftų remonto kainos?

– Šiek tiek brango, bet labai nedaug. Per paskutinius dvejus metus detalių kainos koregavosi iki 10 proc. Iš Baltarusijos detales gavome beveik prieš dvejus metus, laiku susiėmėme ir persiorientavome. Mes pritaikėme Europos gamintojų detales baltarusiškiems liftams.

– Apie kokias liftų pertvarkymo sumas mes kalbame?

– Kaina priklauso nuo situacijos. Gali kainuoti nuo 150 iki 700 eurų. Gavę prašymą įjungti liftą siunčiame specialistą, kad jis įvertintų situaciją. Jeigu liftas antrame aukšte nestojo 20–30 metų, greičiausiai ten bus išrūdiję mechanizmai. Tad tokiu atveju reikia pakeisti durų spynas, durų saugos elektros kontaktus, ritinėlius, ant kurių važinėjasi durys, taip pat jeigu nėra mygtuko, kartais reikia pakeisti visą mechanizmą. Taip pat kartais valdymo sistemoje nebūna valdymo relės, ją reikia įdėti. Kartais klausimų būna ir su elektros instaliacija. Jeigu reikia visus šiuos dalykus pakeisti, kaina būna didesnė. Tačiau jeigu išsaugoti mechanizmai, užtenka tik darbuotojų darbo, darbas užima iki pusdienio, tuomet kaina žemesnė.

– Kaip elgtis, jeigu yra toks gyventojų poreikis?

– Jeigu namo antro aukšto gyventojas pageidauja, kad liftas šiame aukšte stotų, jis turi kreiptis į savo bendrijos pirmininką arba administruojančią įmonę. Jie tuomet kreipiasi į mus su prašymu pateikti sąmatą, mes įvertiname ir atlikę darbus įjungsime liftą antrame aukšte.