Dabar visuomenėje keliami klausimai ne tik dėl lyties, bet, kaip tinkamai kreiptis neįžeidžiant ir nediskriminuojant. 

O aistras kelia Vilniaus universiteto parengtos lyčiai jautrios kalbos gairės.

„Atsiranda naujas kultūrinis stilius, kur galima parodyti savo jautrumą lyties atžvilgiu“, – teigia Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro profesorė Loreta Vaicekauskienė.

Gairėse teigiama, jog konvencija vartoti gramatinę vyriškąją giminę kaip neutralią yra atgyvenusi ir dažnu atveju diskriminacinė. Pavyzdžiui, kreiptis į studentus reikėtų ne vienu bendriniu žodžiu, o dviem – studentai ir studentės. 

Trumpiau kalbant, reikėtų rinktis formas, palaikančias lygybę ir įvairovę. 

„Tai yra iš dalies pasityčiojimas iš lietuvių kalbos. Lietuvos žmogui ir lietuviškai kalbančiam žmogui bus ilgai, gal ir niekada, nesuprantama“, – sako Audrys Antanaitis, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas.

„Yra sugalvotas žodis „žmoga“. Jeigu kam nors patiktų ir jis imtų plisti, tada mes matytume, kokiuose kontekstuose vartojamas tas žodis ir ką jis reiškia“, – teigia L. Vaicekauskienė.

„Prasidės draudimai sakyti tėvas ir motina. Jau pasaulyje tai yra. Gairės jau kvestionuoja žodį „žmogus“, – kalba Audrius Valotka, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas.

Teigiama, kad joks formalus gairių reguliavimas neegzistuoja ir Vilniaus universitetas nesiekia jų reglamentuoti. 

Visgi šalia pridedama: iš universiteto bendruomenės narių tikimasi kalbinio sąmoningumo. 

Ir visgi dalis studentų ir vilniečių idėją palaiko. 

Tačiau kai kurie žmonės tokią idėją vadina kalbos darkymu. 

Taip pat kalbama apie formų trumpinimą raštu, praleidžiant giminę žyminčias galūnes.

Gairių pabaigoje pažymima, jog Vilniaus universiteto tradicijos keičiasi. 

Kalbininkai priduria: galbūt aktualesnės būtų ne lyčiai, o tautybei jautrios kalbos gairės.