- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo karo pabėgę ukrainiečiai nori Lietuvoje leisti vaikus į mokyklas ir darželius. Juos globojantys žmonės pritaria – kai vaikai bus užimti, mažiau galvos apie karą. O mamos galėtų ieškotis darbo ar imtis savanorystės, kad jaustųsi reikalingos ir nors trumpam užmirštų karo siaubą. Kaip greitai Lietuva pajėgi jiems atverti mokyklas ir darželius, domėjosi LNK.
Devintokas Svetoslavas mažėliams Vladui ir Vladimirui dabar yra kaip darželio auklėtojas. Vis dėlto, anot po savo sodybos stogu iš viso keturis vaikus ir tris moteris priglaudusio Vytauto, vaikai norėtų pradėti lankyti mokyklą, o mažiausiasis eitų į darželį.
„Šiandien susisiekiau su savivaldybe dėl mokyklų, dėl darželių. Pasakė, kad ministerija po dviejų savaičių žinos, kaip tokie dalykai bus daromi“, – sakė turizmo sodybos šeimininkas Vytautas Zalieckas.
Ne pirmus metus pabėgėliams padedantis visuomenininkas Valdas pritarė: reikia kuo greičiau sudaryti vaikams sąlygas lankyti ugdymo įstaigas.
„Jei jie nebus paleidžiami į mokyklą, moterys negalės dirbti. Negalės dirbti, negalės išsilaikyti. Pašalpų Lietuvos valstybė neskiria tiek daug“, – teigė visuomenininkas Valdas Bartkevičius.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Kambarėlyje, kur šiuo metu renkama parama Ukrainai, jau šį savaitgalį rinksis pirmieji nuo karo pabėgusių ukrainiečių vaikai į šeštadieninę mokyklą.
„Kad vaikai galėtų susitikti su savais, turėtų pastovų darbą ir gyvenimo grafiką. Tai padeda įveikti stresą“, – komentavo šeštadieninės ukrainiečių mokyklos savanorė Hanna Dovbach.
Pagal įstatymus, galimybė lankyti mokyklą pabėgėlių vaikui turi būti suteikta per tris mėnesius nuo atvykimo, bet Švietimo ministerija žada, kad mokyklos vaikus priims dar kovą. Galbūt dalis vaikų galės lankyti rusų mokyklas.
Ukrainiečių streso bei traumų lygis toks didelis, kad nepakaks intelektualių ir dvasinių jėgų sulaikyti save nuo neapykantos.
„Jeigu kažkuri dalis vaikų manytų, kad tai jiems yra priimtina, to mes to neturėtume stabdyti. Bet lygiai taip pat norėtume juos priimti ir į lietuviškas mokyklas“, – šnekėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius.
Tačiau ukrainiečių šeštadieninės mokyklos savanorė Hanna girdi mamų nenorą leisti vaikus į rusų mokyklas.
„Karo metu įniršio lygis Rusijos valstybei, Rusijos žmonėms, pasisakymams, kad ne viskas vienareikšmiška ir visų ukrainiečių streso bei traumų lygis toks didelis, kad nepakaks intelektualių ir dvasinių jėgų sulaikyti save nuo neapykantos“, – tvirtino ji.
Apie 70 iš Ukrainos jau iki karo atvykusių ukrainiečių moko Vilniaus lietuvių namai.
„Pagal tai, kiek turime patalpų, dar kokias tris klases tikrai galėtume priimti. Be abejo, priklausytų, kokio amžiaus vaikai atvažiuotų, ar tai būtų to paties amžiaus vaikai. Turime įvairios patirties“, – šnekėjo Vilniaus lietuvių namų direktoriaus pavaduotoja Vilma Balčiūnienė.
„Visų pirma, reikia žiūrėti, kur tie žmonės, kurie atvyks, gyvens. Žinoma, jie negalės per pusę Lietuvos vykti į kažkokią mokyklą, kad ir į tuos pačius Vilniaus lietuvių namus. Mes norėtume, kad tai būtų tos bendro ugdymo mokyklos, kurios yra netoliese jų gyvenamųjų vietų, kad tai būtų mokyklos, kurios pasiruoš tinkamai ugdyti vaikus, kurie atvyko ir dar nemoka lietuvių kalbos“, – aiškino J. Lukošius.
Su Švietimo ministerija derina tvarkas, kaip priimti pabėgėlių vaikus į darželius, ir Vilniaus savivaldybė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų3
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė2
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?1
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?7
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...