- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kone kas antrą šeimą yra palietusi emigracija, tačiau tik ketvirtadalis visuomenės laiko ją teigiamu reiškiniu, rodo „Kantar“ tyrimas. Penktadalis gyventojų svarsto apie emigraciją, tiesa, daugiausia – laikinai. Gerėjančias migracijos tendencijas sustiprino ir pavasarį prasidėjusi pandemija.
Vienas iš penkių planuoja išvykti
„Kantar“ ekspertės teigimu, nors kas penktas gyventojas vienaip ar kitaip mąsto apie emigraciją, daugiausia ji svarstoma kaip laikinas sprendimas.
„Iš ketinančių išvykti, didžioji dalis nori užsidirbti (apie 14 proc.) ir grįžti, pora procentų planuoja išvykti studijuoti. Tokių, kurie norėtų visam laikui išvykti iš Lietuvos, yra 4 procentai. Pastebima, kad moterys kiek labiau prisirišusios prie gimtinės, jos rečiau nei vyrai svarsto vykti ir dėl uždarbio, ir dėl studijų“, – sakė „Kantar“ media tyrimų vadovė Justina Dundulytė.
Beveik pusė jaunimo svarsto laikinai emigruoti
Duomenys rodo, kad daugiausia apie emigraciją svarsto ir jai pritaria jaunesni, iki 35 metų amžiaus, žmonės, vėliau jie tampa sėslesni.
Net 43 proc. 16-24 m. jaunimo svarsto apie emigraciją.
„Net 43 proc. 16–24 m. jaunimo svarsto apie emigraciją. Kas ketvirtas šioje amžiaus grupėje ketina vykti į užsienį laikinai užsidirbti. Tarp brandaus jaunimo (25–34 m.) taip pat yra aktualūs emigracijos planai: trečdalis jų galvoja apie emigraciją, dauguma iš jų – planuoja užsidirbti ir grįžti“, – sakė „Kantar“ ekspertė. Tyrimo duomenimis, laikinai išvykti dėl studijų labiau rūpi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos gyventojams, o dėl uždarbio – Šiaulių ir Panevėžio gyventojams.
Emigracijos mastas sumenko 40 proc.
Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė pažymi, kad jau kelerius metus stebimos palankios tendencijos – palyginti su 2016 m., emigracijos mastas sumenko 40 proc., o grįžtančių lietuvių srautai per pastaruosius porą metų išaugo dvigubai.
„Koronaviruso epidemija ir apribotos kelionių galimybės šias tendencijas taip pat sustiprino. Kiek matome iš mūsų informacinio centro „Renkuosi Lietuvą“ užklausų, vis daugiau domimasi grįžimo galimybėms būtent dėl to, kad Lietuvoje jaučiasi saugiau: čia tikimasi geresnių sveikatos priežiūros galimybių, socialinių garantijų, vaikų švietimo ir kokybiško pragyvenimo, taip pat domimasi klausimais, susijusiais su ilgalaikio įsikūrimo galimybėmis – nekilnojamuoju turtu, sveikatos apsaugos sistema, santuoka ir pilietybe“, – sakė A.Sipavičienė.
Senjorai pritaria mažiausiai – o išvykusių turi daugiausia
Kaip rodo „Kantar“ tyrimas, daugiausia jau išvykusių šeimos narių turi pensinio amžiaus, vidurinio išsimokslinimo ir mažesnių miestelių gyventojai.
40 proc. šalies gyventojų turi emigravusių šeimos narių, ypač daug tokių tarp senjorų (65+ amžiaus), nors pastarieji emigracijai pritaria mažiausiai.
„40 proc. šalies gyventojų turi emigravusių šeimos narių, ypač daug tokių tarp senjorų (65+ amžiaus), nors pastarieji emigracijai pritaria mažiausiai. Maždaug pusė senjorų emigracijos nelaiko teigiamu reiškiniu – taip manančių yra reikšmingai mažiau nei kitose amžiaus grupėse“, – sakė J. Dundulytė.
Pasak jos, tyrimo duomenimis, labiausiai emigraciją kaip teigiamą reiškinį visuomenei mato jaunesni, 16–34 m. amžiaus gyventojai (26 proc. pritarė), taip pat mažesnių miestelių ir kaimo gyventojai (pritarė kas ketvirtas).
„Kas trečias gyventojas neturi aiškaus nusistatymo dėl emigracijos naudos ar žalos, tai daugiausia moterys ir 35–44 m. amžiaus grupės gyventojai. Palyginti su vyrais, moterys emigracijoje įžvelgia mažiau šviesiosios pusės nei vyrai (atitinkamai 39 ir 43 proc.)“, – analizavo J.Dundulytė.
Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. iš Lietuvos buvo emigravę 29 tūkst. gyventojų, 40 tūkst. imigrantų atvyko į Lietuvą, didžioji jų dalis – sugrįžtantys tautiečiai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apžvalga: svarbiausi savaitgalio įvykiai
BNS pateikia svarbiausių savaitgalio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: ...
-
Sekmadienį retų ligų dienos spalvomis nušvis trys Vilniaus tiltai
Sekmadienį minint Pasaulinę retų ligų dieną trys sostinės tiltai nušvis skirtingomis spalvomis. ...
-
Labiausiai iš karantino besiveržusių savivaldybių jau nebėra tarp santykinai saugiausių
Kasdien COVID-19 fiksuojanti ir skelbianti oficialioji statistika bent pastarosiomis dienomis viltingų permainų negali parodyti. Tebedaugėja naujai nustatomų koronaviruso ligos atvejų, auga ir mirusiųjų tiesiogiai nuo šios infekcijos ar nuo kit...
-
K. Kėvalas apie LGBT pyktį sukėlusį žinomą kunigą: visi turi lygias teises ir žodžio laisvę28
Socialiniame tinkle „Facebooke“ žinomam kunigui Algirdui Toliatui pasidalijus įrašu, raginančiu pasirašyti peticijas prieš lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą ir prieš Stambulo konvenciją, visuomenėje kilo...
-
Pavasaris Lietuvoje prasidės šiluma, tačiau žiema dar neilgam sugrįš
Savaitės pradžioje orai dar bus pavasariški ir toliau tirpdys užsilikusį sniegą, tačiau antroje savaitės pusėje įsiveršianti šalta oro masė gali neilgam sugrąžinti žiemą. ...
-
Rusų dramos teatro rekonstrukciją planuojama pradėti kitąmet1
Kelerius metus stringanti Rusų dramos teatro Vilniuje rekonstrukcija turėtų prasidėti kitąmet, teigia teatro atstovai. ...
-
Įspėja vairuotojus: keliuose yra slidžių ruožų, kai kur eismą sunkina snygis
Sekmadienio rytą dėl buvusio ar besitęsiančio snygio sudėtingesnės eismo sąlygos šiaurės ir rytų Lietuvoje – Zarasų, Rokiškio, Utenos, Molėtų, Anykščių, Kupiškio, taip pat Kaišiadorių rajonuose. ...
-
Vasario 28-oji Lietuvoje ir pasaulyje2
Vasario 28-oji, sekmadienis, 9 savaitė. ...
-
Metai su koronavirusu Lietuvoje: svarbiausios datos2
Sekmadienį sukanka metai, kai Lietuvoje buvo nustatytas pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis. Nuo tada koronavirusinė infekcija (COVID-19) nustatyta beveik 197 tūkstančiams Lietuvos gyventojų bei nusinešė per 3,2 tūkst. gyvybių. ...
-
Teisingumo ministerija: testamentus sudaro vis daugiau jaunų žmonių
Pernai Testamentų registrui patikėta saugoti 19,5 tūkst. naujų testamentų, o turto palikimą registruoja vis jaunesni žmonės. ...