Turi priekaištų savivaldybėms: pačios neieškojo krizę patiriančių asmenų

15 proc. savivaldybių ir 80 proc. specializuotos kompleksinės pagalbos centrų taikė praktiką, kai ieškoma asmenų, galimai esančių krizinėse situacijose, bei analizavo, kam ir kokia pagalba yra reikalinga, rodo krizių įveikimo ir specializuotos pagalbos centrų veiklos audito duomenys.

Valstybės kontrolė pranešime pažymi, kad siekiant rezultatyvesnės pagalbos krizinėse situacijose esantiems asmenims, būtina proaktyviau juos identifikuoti, geriau užtikrinti teisinę ir psichologinę pagalbą ir didinti jos fizinį pasiekiamumą ir veiksmingumą, o šią pagalbą ir kitas teikiamas paslaugas viešinti plačiau.

„Mūsų visuomenė yra stipri tiek, kiek jaučiasi saugūs pažeidžiamiausi jos nariai. Todėl labai svarbu pastebėti tuos žmones, kuriems labiausiai reikia pagalbos, ir laiku imtis reikiamų veiksmų, kad jiems padėtume. Tačiau, jei pats asmuo pagalbos neprašo arba nežino, kur kreiptis, padėti jam tampa sudėtinga“, – sako Audito grupės vadovė Rasa Rakauskienė.

Mūsų visuomenė yra stipri tiek, kiek jaučiasi saugūs pažeidžiamiausi jos nariai.

Audito duomenimis, visais atvejais, kai į savivaldybes ar specializuotos kompleksinės pagalbos centrus žmonės kreipėsi dėl krizinių situacijų ar smurto artimoje aplinkoje, jiems pagalbos poreikis buvo nustatomas individualiai. Tačiau pagalba krizinėse situacijose esantiems asmenims nepakankamai užtikrina jų minimalius poreikius, trūksta psichologinės ir teisinės pagalbos.

Centruose, teikiančiuose pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nuketėjusiems asmenims, 2021 metais tik 14 proc. asmenų gavo psichologo, 10 proc. – teisininko paslaugas. Pasak auditorių, trūksta kontaktinių paslaugų, pagrindinė pagalbos teikimo forma – pokalbiai telefonu. Kai kurias teritorijas aptarnaujantys centrai nuo jų yra nutolę daugiau nei 50 kilometrų, tačiau pavėžėjimo paslaugos pagalbos ieškantiems asmenims nėra numatytos.

Pasak auditorių, nėra sudarytos galimybės visiems asmenims, siekiantiems keisti savo smurtinį elgesį, tą padaryti – nėra aišku, kaip patekti į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamas smurtinio elgesio keitimo programas, kurios šiuo metu yra vykdomos tik 17-oje savivaldybių.

Anot Valstybės kontrolės, pagalbos krizinėse situacijose esantiems asmenims stebėsena turėtų leisti pamatuoti pasiektus rezultatus, tačiau 80 proc. savivaldybių, 58 proc. pagalbą teikiančių įstaigų ir visi specializuotos kompleksinės pagalbos centrai kol kas nevertino teikiamos pagalbos veiksmingumo.

Pranešime nurodoma, kad įgyvendinus Valstybės kontrolės rekomendacijas, iki 2026 metų du kartus daugiau nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų gautų psichologo, 1,5 karto daugiau – teisininko pagalbą.