Visų trijų liudininkas

Emanuelis Zingeris – vienintelis Seimo narys, kuriam teko patirti visus tris parlamento šturmus: 1991-ųjų sausio 8 d., 2009-ųjų sausio 16-osios ir šio antradienio. Jis pasakoja po šio antradienio apgulties iš Seimo išėjęs jau po vidurnakčio, apie pusę pirmos nakties. „Sėdėjome, šnekėjomės, užeidavome vienas pas kitą. Jokios panikos nebuvo. Bet Seimo nariai buvo sukrėsti fakto, kas vyksta“, – sako politikas.

Šalti kaip ledas, priešiški viskam, tokie ne iš Lietuvos konteksto, atakuojantys vienu tikslu – sunaikinti nepriklausomos Lietuvos valstybės parlamentą.

Jis gerai prisimena ir kitus du parlamento šturmus. „Šalti kaip ledas, priešiški viskam, tokie ne iš Lietuvos konteksto, atakuojantys vienu tikslu – sunaikinti nepriklausomos Lietuvos valstybės parlamentą“, – 1991-ųjų sausio 8 d. Aukščiausiąją Tarybą (AT) puolusią minią apibūdina E.Zingeris. Jis pasakoja buvęs šalia tuomečio parlamento pirmininko Vytauto Landsbergio, kai šis atidarė šoninį langą ir kreipėsi į minią. Kreipėsi rusiškai, nes tai buvo visiškai svetimų Lietuvai žmonių sambūris, tų, kurie buvo sovietų kolonialinis ramstis Lietuvoje – sovietų saugumo ir kariuomenės atstovai, slaptų karinių ir kitų didžiųjų gamyklų, kuriomis manipuliavo KGB, darbuotojai. „Tai buvo dirbtinai suorganizuota ir dirbtinai įaudrinta minia, pasiryžusi prigąsdinti bei suardyti parlamento darbą. Gal buvo nedidelis skaičius ir suklaidintų žmonių“, – sako politikas.

Prisidengta protestu prieš kainų kėlimą. „Bet iš esmės puolimas buvo skirtas, kad atšauktume Kovo 11-osios aktą. Tai buvo Kovo 11-osios atšaukimo minia“, – pabrėžia Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras.

Pasak jo, kiti du parlamento šturmai jau buvo kitokie. Juose buvo autentiškų, ne organizuotai atvežtų žmonių, kurių, pabrėžia E.Zingeris, jis tikrai nelygina su 1991 m. sausio 8 d. riaušių antivalstybine banda.

E.Zingeris – vienintelis Seimo narys, kuriam teko patirti visus tris parlamento šturmus: 1991-ųjų sausio 8 d., 2009-ųjų sausio 16-osios ir šio antradienio. Visų pretekstas buvo vienas, tačiau tikslai kiti. (V. Skaraičio/Fotobanko nuotr.)

Jo vertinimu, 2009 m. sausio 16-osios apsiaustis panaši į šios savaitės, bet gal buvo labiau gaivališka. „Šį antradienį organizacija jautėsi kaip spyruoklė. Riaušininkai kas pusvalandį skandavo „Seimą lauk“ ir kitus šūkius. Gal tai buvo ne prieš Lietuvą nukreiptų judėjimų veiksmai, bet jie siekė tikrai ne to, kas buvo jų plakatuose, – ne prieš vakcinas kovojo.“

Politikas pasakoja, kad jie turėjo kelių Seimo narių numatytą atsparą parlamente. Bet buvo melas, kad nori dialogo. Kvietė išeiti, bet tik tam, kad, kai kas išeidavo, išjuoktų. Žemino visų partijų atstovus, išskyrus tuos kelis asmenis, su kitais kalbėtis nenorėjo. „Jie buvo energingi kažkieno valios vykdytojai su savo programa, bet ji mažiausiai susijusi su vakcinomis. Ši organizacinė grupė šia tema tik pasinaudojo, o kitą dieną naudosis bet kuria kita“, – neabejoja jau trečią parlamento apgultį patyręs jo senbuvis.

Taip buvo ir pirmų dviejų šturmų atveju.

1991 m. sausio 8-oji

1991 m. sausio 8-ąją Lietuvos nepriklausomybei priešiškas „Socialistinis judėjimas už persitvarkymą Lietuvoje – „Vienybė-Jedinstvo-Jedność“ ir Lietuvos komunistų partija (Sovietų Sąjungos komunistų partijoje), pasinaudodami nepasitenkinimu Vyriausybės pakeltomis kainomis, prie parlamento surengė protesto mitingą.

Nuo ryto pradėjo rinktis mitinguotojai, dauguma – organizatorių suvežti rusakalbiai sąjunginio pavaldumo įmonių darbininkai. Minioje matėsi atletiško sudėjimo vyrukų, apsiginklavusių akmenimis ir geležiniais strypais. Mitinge raginta nuversti Lietuvos Vyriausybę ir AT pirmininką V.Landsbergį.

9.45 val. jis per radiją ir televiziją pakvietė žmones ateiti prie parlamento paremti savo valdžios. 10 val. mitinguotojai šturmavo centrinį įėjimą – akmenimis apmėtė langus, plėšė duris ir ėmė veržtis į vidų. 30 tai pavyko, bet apsaugos darbuotojai netrukus juos išstūmė laukan.

10.23 val. 100 deputatų balsavo už kainų padidinimo atšaukimą (prieš balsavo keturi, tiek pat susilaikė). Žinia tuoj pat perduota įsiaudrinusiai miniai, tačiau įtampa neslūgo. Vis dėlto Lietuvos policijai, savanoriams, piliečiams, atskubėjusiems ginti savo parlamento, pavyko išstumti mitinguotojus iš aikštės.

1991 m.: į sausio 8-ąją "Jedinstvo" ir kompartijos surengtą mitingą daugiausia suvežta rusakalbių "sąjunginio pavaldumo" įmonių darbininkų. 30 pavyko prasiveržti į Seimą, bet netrukus apsauga juos išstūmė. (Ričardo Grigo / Fotobanko nuotr.)

Vakare ministrė pirmininkė Kazimira Prunskienė ir jos Vyriausybė atsistatydino.

Tačiau sausio 8-ąją į Vilnių atsiųsta per 100 sovietinių karinių mašinų ir šarvuočių kolona. Tautai po kelių dienų vėl teko saugoti savo atstovybę.

2009 m. sausio 16-oji

2009 metų sausio 16-ąją riaušėmis pasibaigė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos organizuotas protestas prieš žmonių skurdinimą. Lietuvą užgriuvusi pasaulinė ekonominė krizės privertė Vyriausybę ir Seimą priimti daug nepopuliarių sprendimų – apkarpyti biudžeto išlaidas keliant mokesčius ir mažinant pensijas, socialines garantijas, viešojo sektoriaus darbuotojų algas.

Sausio 16-osios vidudienį aikštėje prie Seimo susirinko apie 7 tūkst. mitinguotojų prieš mokesčių reformą, pensijų mažinimą. Bet piktintasi ir kitkuo, pavyzdžiui, Ignalinos atominės elektrinės uždarymu, o galiausiai pasipylė ir raginimai versti valdžią, nors mitingo organizatorius profsąjungų lyderis Artūras Černiauskas ir garantavo, kad mitingu nesiekiama jos nuversti, tik norima, jog ji pakeistų kai kuriuos savo sprendimus.

Didžioji dalis mitinguotojų patraukė prie Vyriausybės, kur premjerui Andriui Kubiliui norėjo įteikti savo reikalavimus, tačiau jis su mitinguotojais kalbėtis nepanoro.

2009 m.: sausio 16-ąją Seimo pastatas atakuotas akmenimis, kiaušiniais, pomidorais, buteliais, sniego gniūžtėmis. Dužo stiklai, o kiekvieną stipresnį smūgį lydėjo ovacijos. Minia bandė veržtis į parlamentą, bet nesėkmingai. (Gedimino Bartuškos, Mindaugo Ažušilio nuotr.)

Prie Seimo likusi minia vis labiau agresyvėjo. Apie 13 val. Seimo pastatas atakuotas akmenimis, kiaušiniais, pomidorais, buteliais, sniego gniūžtėmis. Dužo stiklai, o kiekvieną stipresnį smūgį lydėjo ovacijos. Netrukus minia pabandė veržtis į parlamentą, reikalavo Seimo pirmininko Arūno Valinsko, bet šis kalbėtis su protestuotojais neketino, tuo metu pietavo su Norvegijos ministru pirmininku Thorbjornu Jaglandu „Stiklių“ restorane.

Pasikalbėti su protestuotojais išėjo anuomet valdančiosios Liberalų ir Centro sąjungos pirmininkas Seimo narys Artūras Zuokas, tačiau vietoj dialogo sulaukė skandavimo „vagys“ ir kiaušinių atakos, vienas pataikė jam tiesiai į kaktą. Seimo pastatas priminė kiaušinienę: kitą dieną ugniagesiai nuplovė posėdžių salės fasadą, tačiau viršutiniai jos langai liko padengti sudaužytų kiaušinių mase.

Atvykus Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams (jų buvo apie 400, dar apie 150 laukė rezerve, vėliau buvo pasitelktos ne tik Vilniaus, bet ir Kauno pajėgos) prasidėjo susirėmimai tarp jų ir protestuotojų. Pareigūnai panaudojo ašarinių dujų, guminių kulkų, riaušininkai atakavo akmenimis, grindinio trinkelėmis, sniego gniūžtėmis, įvairiomis nuolaužomis, dūminėmis petardomis.

Po 16 val. didžioji dalis minios išsiskirstė, tačiau atskiri jaunuolių būriai tebesibūriavo aplinkiniuose kvartaluose ir konfrontavo su policija.

Medikai pranešė, kad riaušių metu sužeisti 38 žmonės: keturi pareigūnai ir 34 civiliai. Policijos statistika tokia: į komisariatus buvo pristatytas 151, iš jų 54 nustatytas girtumas. Administracinių teisės pažeidimų protokolai už viešosios tvarkos pažeidimą ir pasipriešinimą policijos pareigūnams buvo surašyti 119, į areštines uždaryti 32. Pas sulaikytuosius rasta peilių, geležinių strypų, vadinamųjų „Molotovo kokteilių“ – butelių su skystu degiu mišiniu.

Valstybės saugumo departamento (VSD) anuometis vadovas Povilas Malakauskas pranešė, kad tarnybos nustatė galimų provokacijos požymių.

Beje, tuo metu ne tik Lietuvoje visuomenės nepasitenkinimas dėl vyriausybių priemonių bandant suvaldyti ekonominę krizę sprogo protestais. Pavyzdžiui, 2009 m. sausio 13-ąją Rygoje protestuotojų susirinko net apie 20 tūkst. Dalis jų puolė Latvijos parlamentą, bandė įsiveržti į vidų, apmėtė pastatą kiaušiniais, buteliais, grindinio akmenimis.

Mindaugo Ažušilio nuotr.

2021 m. rugpjūčio 10-oji

Šį antradienį apie 5 tūkst. žmonių susirinko į sankcionuotą mitingą prie Seimo. Oficialiai – protestuoti prieš Vyriausybės planuojamus ribojimus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms. Iš tikrųjų piktinosi viskuo, o pastatytose kartuvėse ragino pakabinti visus tautos priešus, kurie neva verčia skiepytis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ar premjerė Ingrida Šimonytė, kaip ir jų pirmtakai 2009 m., su protestuotojais nesusitiko. Bet nepanašu, kad ir jie buvo linkę bendrauti tik su keliais juos palaikančiais politikais, o kiti susilaukė tik užgauliojimų.

Prezidentui per jo kanceliariją mitingo organizatoriai įteikė reikalavimų dėl neva priverstinių testų ir skiepų, taip pat prašė Prezidentą paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus ir reikalauti Vyriausybės atsistatydinimo.

Pasibaigus oficialiam mitingo laikui, nemaža dalis protestuotojų ne tik nesiskirstė, bet vis agresyvėjo. Jie užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų ir išvažą iš vidinio Seimo kiemo. Vis skandavo „Seimą lauk“, „Gėda“.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Pareigūnams ėmus juos atitraukti nuo pastato, kilo riaušės – į pareigūnus mėtyta butelių, signalinių raketų, paleistas ir vėliavos kotas. Užsipulti ir renginyje dirbę žurnalistai. Prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos.

Nukentėjo aštuoniolika pareigūnų, trims – net prireikė operacijos. Nukentėjo ir keli riaušininkai.

Dėl riaušių pradėtas ikiteisminis tyrimas, sulaikyti 26 žmonės. Pusė jų – bedarbiai. Dešimt – teisti, kai kurie – ir ne kartą. Kaip informavo Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, buvę ikiteisminiai tyrimai įvairūs – sukčiavimas, smurtas artimoje aplinkoje, viešosios tvarkos pažeidimas, vairavimas esant neblaiviam. Beje, iš 26 sulaikytųjų devynios moterys. Teismas suimti leido devynis, septyniolika įtariamųjų riaušių prie Seimo byloje paleisti į laisvę.

D. Labučio/ELTOS nuotr.

VSD pareiškė, kad antradienio vakarą ir naktį puolimas prieš parlamentą ir jo narius bei viešąją tvarką palaikančius pareigūnus įgauna antivalstybinės veiklos bruožų. VSD tikrina informaciją apie galimą protesto prie Seimo ir neramumų neteisėtų migrantų sulaikymo vietoje Rūdninkuose koordinavimą, sąsajas tarp asmenų, dalyvaujančių pastarojo meto protestuose. VSD pažymi, kad priešiškos užsienio valstybės gali būti suinteresuotos priešpriešos eskalavimu Lietuvoje.

Beje, visame pasaulyje vyksta protestai prieš skiepus ar karantino reikalavimus. Bet tik Lietuvai teko toks nepalankus komplektas – ne tik pandemija, bet ir neteisėtų migrantų antplūdis, padidėjusios grėsmės iš Baltarusijos režimo.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Tie patys herojai

Po 2009 m. Seimo šturmo prezidentas Valdas Adamkus kritikavo valdžią, kad nesišneka su žmonėmis, o mitinguotojus – kad kritikos negalima reikšti vartant automobilius ar daužant vitrinas.

Prezidentas Gitanas Nausėda dabar po riaušių feisbuko paskyroje parašė, kad demokratija nėra anarchija. Politikai neturėtų kabinti piliečiams etikečių, o argumentuoti aiškinti savo sprendimus. Bet protesto laisvė nėra smurto laisvė.

Sąsajų su riaušininkais puolė kratytis mitingų organizatoriai ir juos rėmę politikai. Po 2009 m. riaušių profsąjungos atsiribojo nuo jas kėlusių asmenų veiksmų, teigdamos, kad surengė taikų protestą.

Šios savaitės mitingo organizatorė Astra Genovaitė Astrauskaitė taip pat tikina, kad jos organizuotas protestas baigėsi labai gražiai. O to, kas nutiko vėliau, ji nekomentuoja. Beje, mitingo organizatorė – lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, išgarsėjo, kai užpernai sostinės Lukiškių aikštėje raudonais dažais apipylė „Laisvės kalvos“ maketą. Ji – aktyvi mitingų, kritikuojančių valdžią, smerkiančių LGBT, karantiną ar skiepus, dalyvė.

Atsiribojantys nuo riaušių pareiškė ir protestuotojus rėmę Darbo partijos frakcijos nariai Aidas Gedvilas bei Mindaugas Puidokas. Šis tikina tik kvietęs žmones taikiai protestuoti per mitingą prieš Vyriausybės priimamus ir ketinamus priimti sprendimus, kurie prieštarauja Europos Tarybos sprendimams bei pažeidžia nemažos dalies Lietuvos žmonių teises.

Į mitingo sceną, kuriai įrengti ir aparatūrai pinigų skyrė ir „darbiečių“ vedlys Viktoras Uspaskichas, kilo ne tik jis pats, bet ir „valstietis“ Dainius Kepenis, Regionų frakcijos narys Petras Gražulis, kurį savu laikė ir 2009 m. sausio 16-osios protestuotojai. Antradienį būtent jį mitinguotojai pasirinko savo pasiuntiniu – jis į Seimą atnešė mitinguotojų dovanėlę konservatoriams – laidotuvių vainiką.

Mitinge buvo matyti daug etatinių protestų dalyvių, atmosferos kaitintojų, skanduočių meistrų veidų, nesvarbu, už ką ar prieš ką būtų protestuojama. Kai kurie jų – ir iš 2009-ųjų sausio 16 d. įvykių.

Antradienį mitinge tribūnoje buvo ir už šnipinėjimą Rusijai liepos pabaigoje šešeriems metams laisvės atėmimo nuteistas Algirdas Paleckis. Jis dalijo skrajutes, siūlančias skelbti priešlaikinius Seimo rinkimus. Jis buvo aktyvus 2009 m. sausio 16-osios mitingo ir riaušių dalyvis. Anuomet „Fronto“ partijos lyderis buvo kaltinamas pažeidęs Susirinkimų įstatymą, bet teismas jį išteisino.

Jie buvo energingi kažkieno valios vykdytojai su savo programa, bet ji mažiausiai susijusi su vakcinomis.

Teismo sprendimas

Po 2009 m. sausio 16-osios riaušių ikiteisminiame tyrime įtarimai buvo pateikti 49 asmenims. 2011 m. į teisiamųjų suolą sėdo 28. Daugumai teismas skyrė kiek didesnes nei dvejų metų laisvės atėmimo bausmes, tačiau beveik visos jos buvo atidėtos. Realios laisvės atėmimo bausmės skirtos tik tiems, kurie jau buvo nuteisti kitose bylose. Po metų nuteistųjų skundus išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas nuosprendį iš dalies pakeitė. Vienas, apkaltintas dalyvavimu riaušėse, pripažintas kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kitas vietoj pataisos namų gavo piniginę baudą.

2012 m. gruodžio 4 d. paskutinį žodį tarė AT. Kaip anuomet rašė „Kauno diena“, jis patvirtino, kad visi 27 dėl dalyvavimo riaušėse nuteisti asmenys yra kalti, nors kai kurios žemesnių instancijų teismų nuosprendžių dalys buvo panaikintos.

Kaltinimai buvo pareikšti ir dar vienam asmeniui, tačiau jis nuo teisėsaugininkų buvo pasislėpęs, todėl jo byla buvo išskirta į atskirą. Kitų riaušių kaltininkų tapatybė nebuvo nustatyta.

Prokurorams nepavyko nustatyti ir riaušių organizatorių, nors neabejojama, kad neramumai nekilo spontaniškai. Daugelis įtariamųjų į profsąjungų organizuotą mitingą ėjo pasiruošę riaušėms, buvo prisirinkę akmenų, nešėsi skaras veidams prisidengti.

Kaip paaiškėjo vėliau, trys riaušininkai priklausė žiaurumu ir įžūlumu garsėjusiai Vilniaus „Lapino“ organizuotai nusikalstamai grupuotei, du buvo įtariami dėl tyčinio nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti du asmenis. Nemažai kaltinamųjų teisti už smulkesnius nusikaltimus – vagystes, plėšimus ir kita.

Nuteistiesiems teko ir solidariai atlyginti padarytą turtinę žalą, skaičiuojant eurais, per 80 tūkst. Didžiausią ieškinį buvo pareiškusi Seimo kanceliarija – apie 66 tūkst. eurų už apgadintą Seimo fontaną, išdaužytus langus, nuniokotą kitą turtą.

Nemaišykite su protestais

Panašūs scenarijai, net tie patys veikėjai, juos remiantys politikai, bandantys populizmu pasikelti savo reitingus, bet nenorintys prisiimti atsakomybės už tokių protestų padarinius. Planai ir vėl kviesti žmones protestuoti jau parengti.

Seimo rudens sesijos pradžiai – rugsėjo 10-ąją jau buvo parengtas kitas raundas. Bet po riaušių Vilniaus miesto savivaldybė atšaukė visus suderintus leidimus.

D. Labučio/ELTOS nuotr.

Parlamentaras E.Zingeris, patyręs visas tris Seimo apsiaustis, pabrėžia, kad žmonės turi teisę į demonstracijas, Lietuva – ne Baltarusija. „Bet būdami demokratija skiriame demonstracijas nuo riaušių. Riaušininkams, neapykantos skleidėjams bendrai pasakysime ne. Saulius Skvernelis asmeniškai tą vakarą skambino I.Šimonytei ir išreiškė savo aiškų palaikymą civilizacijai bei demokratijai. Tą vakarą buvo puolami ne valdantieji, o Seimas, Seimo idėja“, – neabejoja Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras.

Jis pabrėžia: riaušininkai turi atsakyti pagal įstatymą, nes Lietuva skiria demonstrantus nuo riaušininkų.