- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) vadovas Tomas Vytautas Raskevičius tikisi, kad valstybės pripažinimo siekiančios „Romuvos“ klausimą išspręs Seime paskutinę stadiją pasiekusios pataisos dėl religinių bendrijų.
„Aš tikiuosi, kad iš pradžių sugebėsim priimti Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisas, o tada atitinkamai procedūriškai bus sprendžiamas ir „Romuvos“ klausimas“, – BNS šią savaitę sakė T. V. Raskevičius.
Seimas rugsėjo pabaigoje po svarstymo nepritarė, kad „Romuvai“ būtų suteiktas valstybės pripažinimas, nors ankstesnį neigiamą Seimo sprendimo „Romuva“ apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) ir bylą laimėjo.
2021 metais EŽTT paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos Žmogaus teisių konvenciją, nes senovės baltų religinės tradicijos tęsėja prisistatančios bendrijos prašymą nagrinėjo neobjektyviai.
Seimas pastaruoju balsavimu nepritarė valstybės pripažinimo suteikimui, bet projekto iš viso neatmetė – grąžino tobulinti pagrindiniam Žmogaus teisių komitetui. Jo vadovas T. V. Raskevičius nutarimą dėl „Romuvos“ pripažinimo spalį registravo iš naujo.
Turės priimti sprendimą
Pasak T. V. Raskevičiaus, Seimui priims Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisas, religinės bendrijos pripažinimo klausimas nebegalės likti pakibęs ore, nes Seimas bus įpareigotas priimti vienokį ar kitokį nutarimą, o nepritarimo atveju – nurodyti motyvus.
„Iš ko kilo EŽTT sprendimas – kad Seimas nepriėmė absoliučiai jokio sprendimo, jis tiesiog atsisakė suteikti pripažinimą ir bendrija buvo teisinio neapibrėžtumo stadijoje. Tos įstatymo pataisos sukurs tokią prielaidą, kad nepriėmus pripažinimo turės būti rengiamas alternatyvus projektas dėl pripažinimo nesuteikimo ir ten turės būti Seimo motyvai, kodėl jis tokį sprendimą priima“, – sakė T. V. Raskevičius.
Seimo ŽTK vadovo teigimu, Seimui nustačius tokį reguliavimą, nesuteikęs pripažinimo parlamentas turės priimti nutarimą dėl nepripažinimo ir tokiu atveju „Romuva“ galės „teisinėmis priemonės gintis ir ieškoti teisybės“.
Seime priėmimo stadiją pasiekusios Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisos numato, kad gavęs Teisingumo ministerijos išvadą valstybės pripažinimo klausimą Seimas išsprendžia per tris mėnesius priimdamas nutarimą.
Jeigu Seimas nepritaria pateiktam Seimo nutarimo projektui, valstybės pripažinimo klausimas Seime būtų sprendžiamas pakartotinai tol, kol priimamas atitinkamas Seimo nutarimas – t. y. nepriėmus nutarimo dėl pripažinimo būtų teikiamas nutarimas dėl atsisakymo suteikti pripažinimą.
Seimo nutarime dėl atsisakymo religinei bendrijai suteikti valstybės pripažinimą turėtų būti nurodytas tokio sprendimo pagrindas ir motyvai, kodėl religinė bendrija neturi atramos visuomenėje arba jos mokymas ar apeigos prieštarauja įstatymams ar dorai.
Seimui priėmus nutarimą atsisakyti suteikti valstybės pripažinimą religinei bendrijai, ji pakartotinai dėl valstybės pripažinimo į Seimą galėtų kreiptis praėjus dvejiems metams nuo tokio Seimo nutarimo įsigaliojimo dienos.
Siūloma, kad šios pataisos įsigaliotų nuo gruodžio.
Teisingumo ministerijos išvada yra teigiama, kad bendrija atitinka kriterijus, bet, kaip sakant, Seimo nariams vienodai šviečia.
„Subjektyvi politinės valios išraiška“
T. V. Raskevičius komentuodamas situaciją BNS pažymėjo, kad Teisingumo ministerijos išvada „Romuvos“ atžvilgiu yra teigiama, ir apgailestavo dėl parlamentarų sprendimo valstybės pripažinimo nesuteikti.
„Teisingumo ministerijos išvada yra teigiama, kad bendrija atitinka kriterijus, bet, kaip sakant, Seimo nariams vienodai šviečia. Tai subjektyvi politinės Seimo valios išraiška, aišku, Seimo narių mandatas yra laisvas, jie gali priimti bet kokį sprendimą, bet man atrodo, kad pamatinė prielaida turėtų būti tokia, kad taisyklės visiems galioja vienodai, nepriklausomai nuo to, patinka man tai ar nepatinka, tai šito supratimo kol kas Seime dar nėra“, – kalbėjo komiteto vadovas.
Seime svarstant „Romuvos“ pripažinimo klausimą už statuso suteikimą balsavo valdančioji Laisvės frakcija ir opoziciniai „valstiečiai“, tuo tarpu didesnė dalis valdančiųjų konservatorių buvo prieš.
Prieš projektą tuomet kalbėjusi konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė rėmėsi Rusijos ideologo Aleksandro Dugino citatomis, kad vienas didžiausių Kremliaus priešų Lietuvoje yra Katalikų bažnyčia ir reikia siekti, kad jos vaidmuo sumenktų, o neopagonių religinės bendrijos pripažinimas tam pasitarnautų.
Seimas anksčiau 2019 metais svarstė „Romuvos“ prašymą suteikti valstybės pripažintos religinės bendruomenės statusą, tačiau jį atmetė. Būtent šį sprendimą „Romuva“ apskundė EŽTT.
Po pastarojo balsavimo, kuriuo projektui nepritarta antrą kartą svarstant „Romuvos“ pripažinimo klausimą, bendrija pranešė, jog kreipėsi į Europos Tarybos (ET) ministrų komitetą, prašydama pradėti sustiprintą Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo vykdymo priežiūrą.
Su valstybės pripažinimu „Romuva“ įgytų teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, sudarytos santuokos būtų pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje.
Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – 5,1 tūkst. gyventojų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: į gydymo įstaigą kreipęsis vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės5
Į gydymo įstaigą kreipęsis Lietuvos ir Izraelio pilietybes turėjęs vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės, skelbia „15min“. ...
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną4
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos6
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks3
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną6
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...