Quantcast

Tėvynei ginti praverstų medžiotojų desantas?

Karas Ukrainoje rodo, kad kiekvienas rankoje laikantis ginklą gali būti naudingas savo šalies gynėjas. Šiame kontekste Lietuvos medžiotojai primena apie save ir biurokratines kliūtis.

Politinis apsiprendimas

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys ramina, kad tiesioginės grėsmės Lietuvai, jog įsiveržtų Rusijos pajėgos ir pradėtų plataus masto puolimą prieš Baltijos valstybes, šiuo metu nėra.

Karo draskomą Ukrainą gina visi – kariuomenė, savanoriai, užsieniečių legionieriai, Molotovo kokteilius gaminantys civiliai, prieš tankus stojantys gyventojai, taip pat ir medžiotojai, kurie nuo 2014 m. ėmėsi mokyti jaunimą, kaip elgtis su ginklu, o dabar suformavo pasipriešinimo būrius ir pasiaukojamai kovoja už šalį.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Virginijus Kantauskas sako, kad geriau ne gesinti gaisrą, o būti pasirengus, jei to prireiktų. Jis neabejoja, kad medžiotojai galėtų būti stipri parama krašto gynybai, tačiau tam reikia politinio apsisprendimo.

„Lietuvoje yra apie 30 tūkst. medžiotojų, kurie turi legalius ginklus. Ar visi eitų kraštą ginti? Gal ne visi, bet apie 10 tūkst. jungtųsi į gynybą karo atveju, kiti gal dėl amžiaus ar sveikatos negalėtų. Tačiau medžiotojų pajėgos turėtų būti koordinuojamos“, – įsitikinęs V.Kantauskas.

Situacija Ukrainoje atskleidė, kad medžiotojų organizacijos yra dariniai, kuriuos lengva integruoti į krašto gynybą.

V.Kantauskas priminė 1991-uosius – kai reikėjo ginti Seimą, ginklai buvo imami iš medžiotojų. Jie nešė paprastus lygiavamzdžius šautuvus.

Situacija Ukrainoje parodė, kad medžiotojų organizacijos yra dariniai, kuriuos lengva integruoti į krašto gynybą.

Medžiotojų indėliu į šalies gynybą neabejoja ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas, Kauno medžiotojų sąjungos prezidentas Kęstutis Markevičius.

„Aš nuo 2014 m. bendrauju su Ukrainos karo savanoriais. Jie pasakojo, kad nuo pat pradžios pagrindinis indėlis buvo medžiotojų. Jauni žmonės, ėję ginti tėvynės, nebuvo laikę rankose ginklo ir nieko nežinojo apie gynybą. Juos mokė medžiotojai“, – pasakojo K.Markevičius.

Pamąstymui apie priemones

Diskusija apie medžiotojų įtraukimą į šalies gynybos planus vyko dar prieš ketverius metus. Joje, anot K.Markevičiaus, dalyvavo prie Donecko ir Mariupolio 2014 m. kovoję savanoriai. „Jie taip ir sakė, kad mokytumės iš jų klaidų. Jau tada jie aiškino, kad medžiotojai jiems daug padėjo“, – tvirtino K.Markevičius

Pozicija: K.Markevičius įsitikinęs, kad medžiotojai turėtų būti įtraukti į šalies gynybos planus. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Jis išskiria ir tai, kad ne kas kitas, o medžiotojai ar miškininkai geriausiai pažįsta vietines teritorijas, keliukus miškuose. Be to, medžiotojai dažnai turi ne po vieną ginklą.

Medžiotojų draugijos turi savo šaudyklas, kuriose patys tobulina šaudymo įgūdžius. Jose galėtų mokytis šaudyti ir kiti besirengiantys šalies gynybai.

„Kiekvienas medžiotojas yra savotiškas snaiperis. Šaliai ginti nepasitelkti medžiotojų būtų nusikaltimas. Taip, turi būti kontrolė ir koordinavimas. Vadovauti medžiotojų pajėgoms turėtų su kariuomene susiję žmonės, – įsitikinęs K.Markevičius. – Pavyzdžiui, mūsų šaudykloje Vaišvydavoje galima treniruotis šaudant į skraidančius taikinius. Tai vykstant karui galėtų padėti numušti priešo dronus. Yra 100 m ilgio šaudykla.“

Jis taip pat pabrėžė, kad karas Ukrainoje parodė, jog savanoriams krašto gynėjams sėkmingai sekasi gintis. Tamsoje nepažįstamoje vietovėje išlaipinti priešai tampa lengvu taikiniu ukrainiečių snaiperiams. Tai galėtų suveikti ir Lietuvoje, bet stoję ginti tėvynės mūsų medžiotojai neturėtų aiškaus pranašumo, nes neturi naktinio matymo taikiklių ir šūvio garso slopintuvų.

„Šūvio garso slopintuvas medžioklėje reikalingas ir gyventojams apsaugoti nuo nepatogumų, triukšmo, taip pat apsaugotume savo ir augintinių klausą. Naktinio matymo taikiklis užtikrintų saugų ir taiklų šūvį. Kol kas Lietuvoje šiuos dalykus medžiotojams turėti draudžiama, nes nuogąstaujama dėl brakonieriavimo“, – tęsė K.Markevičius.

Šis draudimas jam atrodo perteklinis. Kauno medžiotojų sąjungos prezidentas pabrėžė, kad kiekvienas medžiotojų klubas turi jam priskirtus plotus ir žino, kokia populiacija tame miške. Jis tvirtino, esą tikrai nebus taip, kad, gavę naktinius taikiklius, jie visus žvėris iššaudys tarsi brakonieriai. K.Markevičius pastebėjo, kad tikrieji brakonieriai naktinio matymo taikiklių ir taip jau seniai turi.

Šauliai ar savanoriai?

Kalbėdami apie šalies gynybą, medžiotojų atstovai sako save matantys Lietuvos šaulių sąjungos sudėtyje. Anot K.Markevičiaus, tai neturėtų reikšti, kad kiekvienas ginti šalį pasiryžęs medžiotojas privalo tapti šauliu.

Tačiau Šaulių sąjunga, kaip valstybės remiama sukarinta visuomeninė organizacija, vienijanti valstybės gyvenimui ir gynybai neabejingus žmones, galėtų būti vyresniuoju medžiotojų broliu, o reikalui esant, medžiotojams teiktų užduotis, koordinuotų veiksmus.

Šauliai veikia pagal Seimo priimtą LŠS įstatymą ir krašto apsaugos ministro tvirtinamą statutą. Nors Šaulių sąjunga vykdo kai kurias valstybės institucijų skiriamas užduotis, ji yra laisvų, savo laiką tėvynei ginti ir stiprinti skiriančių žmonių organizacija.

Būtent susibūrusius po Šaulių sąjungos vėliava, o ne Krašto apsaugos savanorių pajėgose medžiotojus mato ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas V.Kantauskas.

Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) rengia karius savanorius Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai. Pajėgose tarnauja apie 5 tūkst. karių savanorių – pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigojusių karo prievolininkų, atliekančių nenuolatinę karo tarnybą.

Bet kokiu atveju ir V.Kantauskas, ir K.Markevičius įsitikinę, kad medžiotojų iniciatyva neturėtų būti nustumta į paraštes.

K.Markevičius ir vėl remiasi Ukrainos pavyzdžiu, kad iš anksto parengti teritorinės gynybos būriai buvo ir yra didžiulis ramstis atremiant agresoriaus puolimą, taip pat ir naikinant priešo pajėgas, karinius resursus.

Lietuvos medžiotojai nuolat palaiko ryšius su kolegomis iš Ukrainos. Lietuviau neslepia sulaukę Ukrainos medžiotojų, dabar tapusių šalies gynėjais, prašymų aprūpinti juos ginklais. „Jų negalėjome išvežti dėl registracijos. Tačiau kitų jiems reikalingų priemonių, drabužių vežame“, – kad medžiotojai prisideda prie paramos Ukrainai, minėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas V.Kantauskas.


Seimas leido šauliams namie laikyti automatinius ginklus

Seimas praėjusią savaitę priėmė pataisas, kuriomis leido kariams savanoriams ir šauliams namie laikyti automatinius ginklus, taip pat panaudoti ginklą ar specialiąsias priemones patruliuojant su policijos ir pasienio pareigūnais.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisos profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir šauliams leis įsigyti ir namuose laikyti asmeninį A kategorijos ginklą ir šaudmenis.

Šios pataisos buvo priimtos 119 Seimo narių balsavus už ir penkiems susilaikius, o įsigalios nuo šių metų liepos. Balsavusių prieš šias pataisas nebuvo.

Įprastas leidimas laikyti ginklus galioja penkerius metus, bet leidimas A kategorijos ginklams šauliams, kariams ir kariams savanoriams pirmą kartą galios dvejus metus, o paskui teritorinės policijos įstaigos vadovas turės pratęsti kas penkerius metus.

„Kai kas sako, kad atveriame Pandoros skrynią, bet manau, kad ne atveriame Pandoros skrynią, o suteikiame teisę trijų kategorijų žmonėms: šauliams, kariams savanoriams ir profesinės karo tarnybos kariams laikyti namuose automatinius ginklus: turėti, įsigyti, treniruotis ir ginti tėvynę“, – sakė pataisos iniciatorius „valstietis“ Jonas Jarutis.

Parlamentaras pabrėžė, kad Rusijos karas Ukrainoje parodė, jog leidimas turėti ginklą namuose leidžia išskaidyti rizikas, kad invazijos atveju ginkluotė būtų sunaikinta.

„Šis įstatymas dar yra tam, kad išskaidytume galimas rizikas, ką matome labai šviežiu Ukrainos atveju, kad agresorius stengiasi visų pirma sunaikinti kritinę infrastruktūrą, amunicijos sandėlius. Ši įstatymo pataisa sudarytų galimybę bent kiek sumažinti tos rizikos ir dalį ginklų, amunicijos turėti namuose“, – kalbėjo J.Jarutis.

Iki šiol šauliai ir kariai savanoriai galėjo įsigyti ir namie laikyti pusiau automatinius, B ir C kategorijos ginklus. A kategorijos ginklai civilinėje apyvartoje draudžiami.

Taip pat buvo priimtos pataisos, kurios Lietuvos šaulių sąjungos nariams suteikia teisę tarnybos metu dirbant su policijos, pasienio pareigūnais naudoti prievartą, specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus. Jos irgi įsigalios nuo liepos.

Dabar galiojantys įstatymai nesuteikia galimybės šauliams tarnybos metu, vykdant užduotis kartu su kariais, policija ar pasieniečiais, panaudoti ginklą ar specialiąsias priemones tokiomis pačiomis teisėmis kaip šie pareigūnai.

Minėti projektai buvo inicijuoti pernai į Lietuvą pradėjus plūsti neteisėtų migrantų srautams per sieną su Baltarusija. Vakarų šalys apkaltino Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir įvardijo tai hibridine agresija.

Dar vienos pataisos Seime buvo registruotos reaguojant į Rusijos karą su Ukraina.

Grupė Seimo narių siūlo ginklą galintiems laikyti žmonėms leisti įsigyti ir naktinių taikiklių. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisa siūlo naktinius taikiklius išbraukti iš A kategorijos ginklų sąrašo.

Šaltinis: BNS


Šiame straipsnyje: medžiotojaiginti tėvynęginklaikaras Ukrainojekariuomenė

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių