Nors lietuviai ir keliauja po pasaulį, plečia akiratį, bet testamentų Lietuvoje sudaroma dar labai mažai, kodėl, pasakojo Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė Dalija Svirbutienė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Ar žmonės rašo testamentus ir kam?
– Pagal statistiką Lietuvos notarai per metus atlieka apie 1,3 mln. notarinių veiksmų. Testamentai sudaro mažytę dalį – 10–15 tūkstančių. Daug šnekame, mažai darome.
– Kodėl toks mažas skaičius? Notarinių veiksmų daug – per milijoną, o testamentų iš tiesų labai mažai. Kiek čia yra baimės, o kiek – nežinojimo?
– Kartais žmonėms testamento surašymas asocijuojasi su mirtimi, kartais atidedama vėlesniam laikui ir nebespėjama. Kartais, atvykus pas notarą ir išsiaiškinus tikrąją valią, pasirodo, kad asmuo visai norėjo ne testamento, o kito sandorio – rentos ar dovanojimo, ar dar kažko. Tai taip ir susiklostė.
– Bet kalbant apie tuos, kurie sudaro testamentus – kas dažniausiai juos rengia, kokie žmonės ir kam jie nori palikti savo turtą?
– Testamentai yra dviejų rūšių: oficialieji, kuriuos tvirtina notaras, ir asmeniniai, kuriuos žmogus parašo pats savo ranka ir gali juos atnešti saugoti notarui arba laikyti kažkur pas save. Bet kyla pavojus, kad toks testamentas neišliks. Atvykus pas notarą, be abejo, rengia notaras, atsižvelgiant į tai, ko pageidauja klientas. Dabar jau rašo įvairaus amžiaus žmonės, kadangi daug keliauja, daug nuotykių patiria. Testamentas tikrai nėra vyresnių žmonių sudaromas dokumentas.
– O kalbant apie tai, kam palieka arba kam nori palikti savo užgyventą turtą?
– Dažniausiai Lietuvoje palieka savo patiems artimiausiems – vaikams, vaikaičiams, sutuoktiniui. Bet yra įvairiausių pageidavimų. Kartais pageidaujama palikti ir savo mylimiems gyvūnams, ko Lietuvoje negalima. Galima palikti įvairioms organizacijoms, religinėms bendruomenėms, gydymo įstaigoms. Ribojimų jokių nėra.
– Koks keisčiausias prašymas yra tekęs dėl testamento, kurio negalėjote įgyvendinti arba teko perkalbėti klientą?
– Norėčiau patikslinti, kad notaras negali daryti įtakos testatoriaus valiai – nei įkalbėti, nei atkalbėti. Jis išaiškina, kas būtų, ar galima taip pasirinkti, kaip asmuo pageidauja, ir kokios tai būtų pasekmės. Dažnai paklausiame testatoriaus: „Ar, sudarydami tokį testamentą, nebijote, kad jūsų patys artimiausi, pavyzdžiui, vaikai, tikrai nesusitiks prie jūsų kapo ar nesusės prie vieno stalo?“ Bet jeigu testatorius mano, kad turi būti taip ir labai aiškiai tai išdėsto, neturime pagrindo juo netikėti.
O keistenybių yra įvairiausių. Dažniausiai pasitaiko noras apriboti įpėdinio teises, kad jis negalėtų nei parduoti, nei padovanoti, tik saugotų ir rūpintųsi tuo turtu iki savo gyvenimo pabaigos, kad to turto nepaliktų marčioms, žentams. Taip pat, kaip ir minėjau, yra norinčiųjų, kad turtas atitektų mylimiems šuniukams ar kačiukams, ko padaryti negalima.
Naujausi komentarai