Teismas: reikalavimas švietimo įstaigų vadovams mokėti tautinių mažumų kalbą – pagrįstas

Jis atmetė Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse skundą dėl atitinkamo Vilniaus rajono mero sprendimo.

Vyriausybės atstovas prašė teismo įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės merą pakeisti švietimo įstaigų vadovų pareigybių aprašymus ir panaikinti 2020 metais nustatytą specialųjį reikalavimą labai gerai mokėti tautinių mažumų mokomąją (lenkų, rusų) kalbą kaip prieštaraujantį Švietimo įstatymo bei Kvalifikacinių reikalavimų aprašo nuostatoms.

Pasak Vyriausybės atstoto, kvalifikacinių reikalavimų apraše įtvirtinta, kad švietimo įstaigos vadovas privalo gerai mokėti lietuvių kalbą, o vieną iš trijų Europos Sąjungos darbo kalbų – anglų, prancūzų ar vokiečių – privalo mokėti ne žemesniu kaip B1 kalbos mokėjimo lygiu. Tuo metu Vilniaus rajono meras, tvirtindamas švietimo įstaigų vadovų pareigybių aprašymus, išplėtė baigtinį reikalavimų sąrašą.

Teismas nusprendė, kad Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų pareigybių aprašymo metodikoje nurodyti reikalavimai pareigybei nėra baigtiniai, mat numatyta, jog gali būti nustatomi ir kiti specialieji reikalavimai, susiję su pareigybei priskiriamų funkcijų specifika.

Anot teismo, Vilniaus rajono švietimo įstaigų vadovai turi bendrauti ir bendradarbiauti su vietos bendruomene, tėvais, todėl reikalavimas labai gerai mokėti tautinių mažumų mokomąją (lenkų, rusų) kalbą yra neabejotinai susijęs su jų darbo specifika. Be to, jie turi mokėti kalbą, kuria švietimo įstaigoje yra mokomi vaikai.

Statistikos departamento duomenimis, Vilniaus rajone gyvena per 96 tūkst. žmonių, iš jų 45 tūkst. yra lenkų tautybės, 37 tūkst. – lietuvių, 7 tūkst. – rusų.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.