Vilniaus apygardos administracinis teismas penktadienį atmetė mirusio dirigento našlės Silvijos Sondeckienės ir sūnaus Pauliaus Sondeckio skundus dėl 300 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam, BNS pranešė teismo atstovas Audris Kutrevičius.

„Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad atsakovas (ar jo darbuotojai) viešindami informaciją apie S. Sondeckį būtų nevykdę jiems priskirtų funkcijų ar jas vykdydami veikę nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“, – paskelbė teismas.

2018 metų sausį centras paskelbė, kad S. Sondeckis, anot KGB dokumentų, buvo įrašytas į KGB agentų žurnalą, kaip esą užverbuotas 1962 metais, turėjo agento „Saliuto“ slapyvardį ir agentūriniame tinkle buvo iki 1982-ųjų liepos. KGB domino į JAV emigravęs S. Sondeckio tėvas Jackus Sondeckis.

Tų pačių metų gegužę Liustracijos komisija paskelbė, kad S. Sondeckis, pagal turimus duomenis, slapta nebendradarbiavo su KGB struktūromis, nėra objektyviosios pažeidimų pusės – nėra jokios veikos ir rezultatų.

Istorikai pabrėžia, kad agentų registracijos žurnale yra netikslumų, pavyzdžiui, jame yra partizanų, pasirašiusių dokumentus, bet nebendravusių su KGB ir vykdžiusių antisovietinį pasipriešinimą, todėl medžiagą ragina vertinti kartu su kitais istoriniais šaltiniais.

Žurnalas skeltas penkerius metus, per kuriuos buvo paskelbti visi jame nurodyti įrašai apie asmenis.

Teismas savo sprendime pažymėjo, kad Valstybės saugumo departamentui Lietuvos ypatingajam archyvui perdavus jo žinioje turėtus archyvinius KGB dokumentus, tarp jų ir žurnalą, šis dokumentas tapo viešu ir laisvai prieinamu visiems asmenims, besikreipiantiems į Lietuvos ypatingąjį archyvą.

„Centras turėjo įstatyme (5 straipsnio 1 d. j punkte) nustatytą pareigą skelbti buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus. Žurnalas skeltas penkerius metus, per kuriuos buvo paskelbti visi jame nurodyti įrašai apie asmenis“, – rašoma teisėjos Ivetos Pelienės sprendime.

Pasak teismo, kaip matyti iš centro į bylą pateiktų Lietuvos ypatingajame archyve saugomų dokumentų kopijų, apie S. Sondeckį paskelbta informacija atitinka žurnalo turinį. Pateikdamas papildomą informaciją Genocido centras taip pat rėmėsi Ypatingajame archyve saugomais dokumentais ir skelbdamas nurodė šios informacijos šaltinius.

„Taip pat negalima sutikti su pareiškėjų skundo argumentais, jog centras neatsakingai interneto svetainėje pateikė nepatikrintą žurnalo medžiagą apie S. Sondeckį, kadangi aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog centro skelbta informacija atitiko Lietuvos ypatingajame archyve buvusius dokumentus“, – nurodė teismas.

Anot jo, centras nebuvo paviešintos informacijos autoriumi, tačiau turėjo įstatyminę pareigą ją skelbti.

Be to, prie žurnalo ir papildomos informacijos interneto svetainėje buvo pateikti paaiškinimai, kaip turėtų būti suprantama skelbiama informacija.

„Šie centro paaiškinimai vėliau detalizuoti, skelbti atsakymai į kilusius klausimus ir pateikti dar detalesni paaiškinimai, kaip turėtų būti suprantama paskelbta informacija“, – rašoma teismo sprendime.

Teisėja I. Pelienė taip pat atkreipė dėmesį, kad centras 2018 metų gegužės 21 dieną interneto svetainėje paskelbė informaciją apie S. Sondeckio atžvilgiu priimtą Liustracijos komisijos sprendimą, pateikdamas nuorodą į informacijos šaltinį – naujienų agentūrą BNS.

Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas, todėl, pasak teismo, pareiškėjų skundas atmestinas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovu tapus Adui Jakubauskui pernai rugsėjį iš interneto svetainės visa KGB agentūros archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo informacija išimta.

LGGRTC sovietų saugumo verbuotų asmenų sąrašą pradėjo skelbti 2012 metų pabaigoje, o baigė 2018 metais. Jame išanalizuoti 1669 asmenų duomenys.