Teisininkų, dirbsiančių su nelegalia migracija, atlyginimas sieks vos 760 eurų?

  • Teksto dydis:

Migracijos departamentas jau sulaukė 600 prieglobsčio prašymų. Dar 150 – jau pasakė „ne“, t. y. prieglobsčio nesuteikė. Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė sako, kad didžioji dalis nelegalų pasinaudoja savo teise ir atmestą prieglobsčio prašymą skundžia teismui, praneša LNK.

Skundžia teismui

„Šiuo metu pas mus nagrinėjami virš 600 bylų tų užsieniečių, kurie neteisėtai perėjo į Lietuvą iš Baltarusijos. Apie 150 mes jau esame išnagrinėję ir nesuteikę prieglobsčio. Kiti yra eigoje, nes vis tiek jie turi ir karantinuotis, ir pirmines apklausas turi atlikti pasieniečiai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Tik tada jie mums perduoda bylas, tai visąlaik Migracijos departamentas yra toj antroj linijoj ir mus visą laiką tie žmonės pasiekia jau šiek tiek vėliau“, – aiškino E. Gudzinskaitė.

„Didžioji dalis tų, kurių prašymai išnagrinėti ir nepatenkinti, visgi pasinaudoja galimybe mūsų sprendimus apskųsti teismui. Skundai keliauja į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Kai teismas išnagrinės, greičiausiai jie bus nepatenkinti sprendimu ir norės įskųsti Vyriausiajam administraciniam teismui. Tai dar pratęs visą procedūrą nuo dviejų iki keturių mėnesių“, – sakė departamento direktorė.

Anot E. Gudzinskaitės, dabartinis departamente dirbančių žmonių kiekis – per mažas, sunku suspėti: „Mūsų žmonių kiekis buvo apskaičiuotas tiems mažiems srautams, kuriuos mes iki šiol turėdavom kasmet. Kai toks drastiškas išaugimas, neįmanoma tiek apdoroti, dėl to mes ir skelbiam papildomas atrankas šitam ekstremalios situacijos laikotarpiui, ieškome  naujų darbuotojų“.

Prezidentūrai nevetavus Seimo priimtų naujų nutarimų dėl migrantų, departamentui teks persiorientuoti: „Mūsų laukia greitas darbų persiorientavimas, nes greitai mums nereikės vykdyti tam tikrų perteklinių funkcijų, orientuosimės į prieglobsčio prašymų nagrinėjimą ir kursime iš teisininkų nepriklausomas, nešališkas grupes, kurios nagrinės prieglobsčio skundus dėl migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus priimtų sprendimų“, – kalbėjo ji.

Jeigu tu sugebi organizuot savo darbotvarkę, savo gyvenimą taip, kad tu gali per du darbus dirbti, tai valio.

„Šiuo metu mums reikia labai griežtų, konkrečių priemonių, kurios leistų kuo greičiau vykdyti tas procedūras ir labai greitai pasiųsti signalą, kad Lietuva nėra ta vieta, per kurią galima laisvai patekti į kitas valstybes“, – teigė E. Gudzinskaitė.

Didesni atlyginimai teisininkams – nesąžininga?

Parlamento nutarimu, departamentas turėtų perimti ir teismų krūvį ir pagreitinta tvarka pradėti nagrinėti migrantų prašymus. „Mes tam ruošiamės. Pirmiesiems prašymams laisvai suformuosim vieną komandą iš teisininkų, kurie jau galės nagrinėti, bet paraleliai iš tų 56 papildomų etatų šeši yra skirti būtent teisininkams. Labai laukiam ateinančių teisininkų, kurie darys tas apeliacines grupeles, kurios peržiūrinės prieglobsčio negavusių užsieniečių skundus“, – sakė departamento direktorė.

Esą naujų departamento darbuotojų atlyginimas atskaičius mokesčius tesieks 760 eurų, nors čia reikia pasikausčiusių teisininkų su patirtimi ir žiniomis. Vis dėlto E. Gudzinskaitė į tokią situaciją žiūrėjo optimistiškai ir teigė, kad net ir už tokį mažą atlyginimą realu surasti reikiamus darbuotojus: „Aš esu optimistė. 760 eurų – bazinis atlyginimas, paskui prisideda už viršvalandžius. Bet taip, atlyginimai yra labai kuklūs. Bet visas departamentas su tokiais atlyginimais dirba. Vieni žmonės ieško pinigų, ieško lengvo gyvenimo, kiti žmonės ieško prasmės, nori dirbti valstybei“.

Kaip ji sakė, didesnius atlyginimus mokėti būtų nesąžininga: „Mes prašėme tiek, kiek šiuo metu pas mus gauna vyriausieji specialistai „į rankas“. Tiesiog būtų nesąžininga naujai atėjusiam žmogui, kuris neturi tiek patirties, tokios kvalifikacijos,  mokėti daugiau negu mūsų darbuotojui, kuris yra pastovus, nuolat dirbantis ir turintis visą kompetenciją. Turi būti vienodas atlyginimas. Aišku, mes kalbame su ministerija, kad reikia kelti ir mūsų darbuotojų atlyginimus, nes išties Vilniuje išgyventi už tokius pinigus yra labai sudėtinga“.

„Mes siūlome lanksčias darbo sąlygas, galimybę dirbti iš namų, galimybę prisiderinti laiko prasme su kitais darbais, nes išties mums svarbu rezultatas. Jeigu tu sugebi organizuot savo darbotvarkę, savo gyvenimą taip, kad tu gali per du darbus dirbti, tai valio. Svarbiausia mums yra rezultatas ir mes esame labai lankstūs, siūlome darbo vietas ne tik Vilniuje. Jeigu tu gyveni Kaune ar kur kitur, mes tau rasime darbo vietą tenai. Svarbiausia – ateikit ir dirbkit“, – kalbėjo departamento direktorė.

Lietuvai padės Turkija

Anot E. Gudzinskaitės, jau yra žmonių, pateikusių paraiškas į šias darbo vietas: „Į kai kurias aplikuoja po dešimt–dvylika, į kitas po vieną–penkis, į kai kurias – nulis. Man labai džiugu, kad yra žmonių, kurie supranta reikalą, yra tiesiog pasiryžę į tai žiūri kaip į savanorystę ir ateina padirbti atsiliepdami į mūsų kvietimą prisidėti šiuo sunkiu momentu prie krizės suvaldymo“.

Migracijos departamento direktorė neseniai su delegacija vyko į Turkiją, kur buvo ieškoma bendradarbiavimo su šia šalimi būdų: „Po užsienio reikalų ministro vizito vyko ekspertinio, žemesnio lygio delegacija. Vykau aš, vyko VSAT vadas ir darbuotojai, Policijos departamento atstovai. Mes su Turkijos kompetentingomis institucijomis kalbėjom apie tolimesnes bendradarbiavimo galimybes. Lygiai taip pat kaip ir Lietuvoje, taip ir Turkijoje veikia asmens duomenų apsaugos reglamentas ir visos taisyklės, tačiau turkai išties labai nusiteikę bendradarbiauti tiriant organizuotą nusikalstamumą būtent išaiškinant tuos tinklus, kurie organizuoja tą visą nelegalią migraciją į Lietuvą. Išties jie labai geranoriškai nusiteikę. Tai buvo pirminiai pokalbiai, pirminiai kontaktai. Aš manau, juos tiesiog reikia tęsti ir mes rasim bendradarbiavimo būdų. Keitimasis kontaktais, keitimasis informacija jau pradėjo vykti. Geranoriškumą mes jaučiame ir pradedam bendradarbiauti“, – kalbėjo ji.

Liepos 20 d. Prezidentūra sakė, kad į šiukšlių dėžę buvo išmestos žmogaus teisės, kai kalbama apie naują tvarką. Tačiau E. Gudzinskaitė teigė nepritarianti tokiai nuomonei: „Čia labai skambus sparnuotas pasakymas, nes išties jeigu pažiūrėtume į tekstą, ten yra numatyta galimybė tuo atveju, jeigu valstybė nebebus fiziškai pajėgi užtikrinti kai kurių teisių, pavyzdžiui, teisės į odontologą, kad būtų galimybė nesuteikti tos teisės. Nekalbama apie tai, kad mes nuo pat pirmos dienos jiems neduosim nieko. Ne. Tas apribojimas yra teorinis, kada nors ateityje, jeigu valstybė jau nebegalės jų užtikrinti“.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

kliedesiai

kliedesiai portretas
Norvegai užbaigę procedūrą, pažeidėjo nei maitina, nei teikia kokių soc. paslaugų, o lietuviai siekdami pasipelnyti valstybės kliedi apie mistines pažeidėjų teises

tie,,, teisininkai,,,

tie,,, teisininkai,,,  portretas
neverti ir tu 760 euru...

Žilvinas Ručys

Žilvinas Ručys portretas
ir ką mažai ? atspausdins tuos pačius popierius 2000 įstatymų pažeidėjams . Sodint į kaleimą ir deportuoti , o ne cackintis . Ne šalis su tvirtu stuburu , o skuduras
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių