„33 metai, virš 130 laimėtų teisminių bylų, dveji metai politikoje. Tiek reikėjo laiko man, kad šiandien galėčiau savo vardą ir pavardę užrašyti originalia forma – taip, kaip rašiau 12 metų mokyklos suole, kaip mačiau užrašyta olimpiadų pažymėjimuose ir kaip rašė mano vardą mama“, – antradienį savo „Facebook“ paskyroje pranešė ji.

Iki šiol dokumentuose ministrės vardas ir pavardė rašyti sulietuvinti – Evelina Dobrovolska.

„Dar prieš porą savaičių Seimo salėje iš vieno kolegos Seimo nario teko išgirsti: „Bet būk gera, tik nesikeisk vardo”. Aš jo nesikeičiu. Aš jį susigrąžinu“, – teigė ji.

E. Dobrowolska pabrėžė, kad jos lenkiškas vardas ir pavardė niekaip nepaneigia priesaikos ir lojalumo Lietuvai.

„Man asmeniškai labai patinka gerbiamo Vytauto Landsbergio vartojamas terminas – Lietuvos lenkai. Aš esu Lietuvos lenkė. Lietuvos pilietė, kuri nepaisant gimtosios lenkų kalbos, valstybinį lietuvių kalbos egzaminą išlaikė 100 proc. Lietuvos lenkė, kuri sąmoningai prisiekė Lietuvai ir kasdien dirba teisės viršenybės ir žmogaus teisių mūsų valstybėje vardan“, – rašo ji.

Prašymus pakeisti jų vardų ir pavardžių rašybą yra pateikę ir daugiau lenkų kilmės Lietuvos politikų.

Po dešimtmečius trukusių diskusijų Seimo priimtas ir nuo gegužės 1 dienos įsigaliojęs įstatymas numato, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose tam tikrai atvejais gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų.

Tokia rašyba galima, jei Lietuvos pilietis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę, taip pat tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis.

Tautinių mažumų atstovams, norint pasikeisti pavardę, reikia deklaruoti tautybę.