Daugiausia diskusijų kelia klausimas, ar pagal Konstituciją prezidentas gali inicijuoti Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismo teisėjų atleidimą dėl teisėjo vardo pažeminimo, ar jie gali būti pašalinti tik Seime surengus apkaltos procedūrą.

G. Nausėdos patarėja sako esanti įsitikinusi, kad prezidentas turi tokią teisę, tačiau kai kurie konstitucinės teisės ekspertai mano, jog taip šalies vadovas gali peržengti kompetencijos ribas.

Į posėdį atvykę teisėjai nuo platesnių komentarų susilaikė, tačiau kai kurie iš jų pareiškė nesutinkantys su įtarimais.

Teisėjai nekomentuoja

Susipažinusi su prokuratūros pateikta ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi, Teisėjų taryba į posėdį pirmiausia išsikvietė Aukščiausiojo Teismo teisėjus Egidijų Laužiką bei Apeliacinio teismo teisėją Viktorą Kažį.

Kiek vėliau į svarstymą nuėjo Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys ir Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas.

„Turiu ką pasakyti, bet geriau protingai patylėsiu“, – žurnalistams pareiškė R. Rainys.

A. Kaminskas ir H. Jaglinskis BNS sakė nesutinkantys su pareikštais įtarimais, tačiau detaliau situacijos nekomentavo

Likę įtariamieji – Apeliacinio teismo teisėjai Konstantinas Gurinas bei Valdimaras Bavėjanas ir Kauno administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas į Nacionalinę teismų administraciją neatvyko.

E. Laužikas ir V. Kažys anksčiau yra viešai paneigę jiems pareikštus įtarimus.

Siekiant užtikrinti duomenų slaptumą, klausimas nagrinėjamas uždarame posėdyje.

Išklausę kolegų, Teisėjų taryba išsiskirstė trumpai pertraukai, o po to žada dar kartą juos išsikviesti ir priimti sprendimus.

Teisėjų taryboje yra 22 nariai, sprendimui priimti reikia ne mažiau 12 balsų.

Nuomonės skiriasi

Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų teisėjų atleidimui prezidentas turi gauti Teisėjų tarybos ir Seimo pritarimą.

Į posėdį atvykusi šalies vadovo patarėja Jūratė Šovienė gynė prezidento teisę atleisti aukšto rango teisėjus dėl vardo pažeminimo.

„Yra 2006 metų Konstitucinio Teismo sprendimas, kuris gana aiškiai pasako, kad prezidentas, kaip į pareigas skiriantis asmuo, kaip formuojantis teisėjų korpusą turi teisę inicijuoti tiek žemesnės, tiek aukštesnės grandies teisėjų atleidimą iš pareigų, jeigu jis yra pažeminęs teisėjo vardą“, – BNS teigė J. Šovienė.

Jeigu tokie sprendimai dėl teisėjų atleidimo būtų priimti, – bus užginčyti Konstituciniame Teisme.

Tačiau Teisėjų tarybai nuomonę pateikęs buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius pabrėžia, kad „už priesaikos sulaužymą Aukščiausiojo Teismo teisėją, Apeliacinio teismo teisėją iš pareigų gali pašalinti tik Seimas ir tik apkaltos proceso tvarka“.

Rašte, kurio kopiją turi BNS, profesorius teigia, kad prezidento iniciatyva gali būti užginčyta, todėl siūlo prieš tai gauti Konstitucinio Teismo išaiškinimą.

„(...) neatmestina, kad Respublikos Prezidento dekretai dėl Apeliacinio teismo teisėjų atleidimo iš pareigų jiems savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, taip pat Seimo nutarimas atleisti ši pareigų Aukščiausiojo Teismo teisėją, nes jis savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, – jeigu tokie sprendimai dėl teisėjų atleidimo būtų priimti, – bus užginčyti Konstituciniame Teisme“, – rašo V. Sinkevičius.

G. Nausėda dėl šių klausimų į Konstitucinį Teismą kol kas nesikreipė, bet paprašė išaiškinti, ar jis gali neinicijuoti teisėjo atleidimo dėl pensinio amžiaus, jei šį teisėją svarstoma atleisti dėl teisėjo vardo pažeminimo.

Vienam iš įtariamųjų K. Gurinui rugpjūčio pabaigoje sueis 65 metai. Pagal įstatymą, tokio amžiaus teisėjai turi būti atleidžiami.

J. Šovienė teigė besitikinti, kad šiuo klausimu Konstitucinis Teismas pasisakys iki rugpjūčio 25 dienos, kai K. Gurinas sulauks pensinio amžiaus.

Iš viso teisėjų korupcijos tyrime įtarimai pareikšti 48 asmenims.

Į darbotvarkę taip pat įtrauktas klausimas dėl Apeliacinio teismo teisėjo Kęstučio Jucio atleidimo jo paties prašymu.

BNS žiniomis, šiam teisėjui tyrime suteiktas specialaus liudytojo statusas.