- Austėja Masiokaitė-Liubinienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Regionų apygardos administracinis teismas trečiadienį nusprendė sustabdyti administracinę bylą dėl teisėjų atlyginimų ir dėl jos kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).
Konstitucinio Teismo prašoma ištirti, ar Konstitucijoje įtvirtintam teismų nepriklausomumo principui neprieštarauja įstatymų nuostatos, kuriomis nenustatytas konkretus ir aiškiai apibrėžtas teisėjų atlyginimo bazinis dydis bei jo santykis su kitais rodikliais, pagal kuriuos galėtų būti didinamas teisėjų bazinis atlyginimas.
Taip pat prašoma ištirti, ar minėtam Konstitucijos straipsniui neprieštarauja tai, jog teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama taikant koeficiento dėmenį, neapibrėžtą jokiais objektyviais ir statistiniais rodikliais.
„Teismas pažymėjo, kad Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo (...) numatytas netinkamas teisėjų atlyginimo skaičiavimo teisinis reguliavimas sudaro valdžios institucijoms (Seimui, Vyriausybei) sąlygas nevaržomai, savo nuožiūra, valiniais sprendimais ir be jokio teisėto pagrindo nustatyti ir tvirtinti teisėjų atlyginimo skaičiavimo pagrindinių svertų dydžius – bazinio atlyginimo dydį ir koeficientą“, – BNS pranešė Regionų apygardos teismas.
Jo vertinimu, tai pažeidžia teisėjų ir teismų nepriklausomumo principą, o šis „turi būti teisinėmis priemonėmis apsaugotas nuo įstatymų leidžiamosios ar vykdomosios valdžios galimo išorinio poveikio ir įtakos“, o tai apima ir materialinį nepriklausomumą.
Ši teismo nutartis neskundžiama.
Sprendimas priimtas 25 teisėjų inicijuotoje byloje, kad 2008-aisiais prasidėjus ekonominei krizei jų atlyginimai sumenko tiek sumažinant koeficientą, tiek ir bazinį dydį.
Pasak teisėjų, pasibaigus ekonominei krizei, nuo 2013 metų spalio atlyginimo koeficientas apygardų teisėjams atkurtas į pradinį dydį, tačiau bazinis dydis iki šiol nėra tokio lygio, kuris buvo prieš krizę.
Jų teigimu, nors 2019-ųjų pirmąjį ketvirtį bazinis dydis padidintas, tuo pat metu pakeista mokestinė sistema – darbdavio mokėti mokesčiai perkelti darbuotojui. Teisėjų skaičiavimais, realus bazinis dydis padidėjo tik iki 134,2 euro.
Pasak jų, nuo šių metų pradžios numatytas 181 eurą siekiantis bazinis dydis, tačiau įvertinus mokestinės sistemos pakeitimą matyti, kad bazinis dydis iš tikrųjų yra 140,4 euro, taigi tebėra mažesnis, negu buvo 2008 metais, kai siekė 141,9 euro.
Teisėjai priduria, kad apygardų teismų teisėjų atlyginimas be priedo už stažą 2008 metais prieš mokesčius buvo 2440,85 euro, o pernai, įvertinus mokesčių reformą, sudarė 2362 eurus.
Be kita ko, pareiškėjų nuomone, teisėjų atlyginimų dinamika parodė, jog konstitucinį teismų ir teisėjų nepriklausomumo principo pažeidimą lėmė ne tik įstatymų leidėjo neteisėtas neveikimas, bet ir netinkamas esamas teisinis reguliavimas.
Dėl to teisėjai prašė Regionų apygardos administracinio teismo kreiptis į KT, siekiant nustatyti, ar Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo tam tikros nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.
Teisėjų atlyginimo problemą yra kėlusi ir Teisėjų asociacijos valdyba – pasak jos, per maži atlyginimai kelia grėsmę jų profesijos patrauklumui ir teismų nepriklausomumui.
Spalio pradžioje Teisėjų tarybos atstovai parlamento vadovei pristatė siūlymą pasirašyti nacionalinį valdžių susitarimą dėl teisingumo sistemos finansavimo. Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė tokią galimybę vertinanti santūriai.
Dar vienas teisėjas dėl per mažo atlyginimo yra kreipęsis į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus. Jo bylą teismas nagrinėjo penktadienį.
Teisėjų atlyginimo pakėlimas numatytas Valstybės tarnybos reformos pakete.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
R. Duchnevičius siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius8
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, prašydamas apsvarstyti galimybę leisti merams tuokti jaunavedžius. ...
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas1
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų10
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė3
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...