L. Kasčiūnas: A. Lukašenkai naudinga rodyti žmogaus teisių krizes Lietuvoje

  • Teksto dydis:

Valdantieji svarsto, ką daryti su neteisėtais migrantais, kurių sulaikymo terminas baigiasi. Vienas iš siūlymų – vietoj 6 mėnesių nustatyti neribotą sulaikymo terminą, per kurį migrantai iš apgyvendinimo vietos negali iškelti nė kojos, praneša LNK.

„Liepos viduryje, krizės akivaizdoje, krizės sūkuryje mes priėmėme įstatymus. Viename iš jų numatėm, kad sulaikymas tuose apgyvendinimo centruose be teisės iš jų išeiti gali tęstis iki šešių mėnesių. Dabar kyla klausimas, kas bus po to, nes jau kai kurie yra apie tris mėnesius tuose centruose. Netgi gali būti atvejų, kai bus išnagrinėti jų prašymai, jie gali būti neigiami, bet migrantai vis tiek liks tuose centruose ir tada norės judėti laisviau Lietuvoje. O praktika rodo, kad jų tikslas nėra Lietuva. Jų tikslas yra Vakarų Europa. Matyt, laisvai judėdami į vieną ar kitą parduotuvę, jie gali išjudėti į parduotuvę Berlyne. Tai mums reikia atsakyti į klausimus, ar mes taip neatidarom naujo nelegalios migracijos keliuko, ir kokią žinią tokiais atvejais siunčiam į kilmės šalis toms bendruomenėms, kurios galbūt planuoja vėl nelegaliai migruoti. Sakys: atvažiuojam į Lietuvą, mus čia sulaiko, jei išvengiam atstūmimo prie sienos, pabūnam pusę metų ir galim laisvai judėti, skambinam tarpininkams į Berlyną, jie atvažiuoja su mašina, sėdam ir važiuojam į Vokietiją“, – kalbėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Anot L. Kasčiūno, tokiu atveju Lietuva taptų panaši į Baltarusiją, per kurią galima laisvai judėti: „Niekas nenori, kad mes tokie būtume. Visi nuo kairės iki dešinės sutarėm dėl to. Nesutariam truputėlį dėl to, kaip tą padaryti. Viena idėja yra naikinti tą šešių mėnesių terminą ir palikti, kad ekstremalios situacijos atveju visu laiko periodu laisvė judėti būtų apribota. Nevyriausybininkai, liberalesni politikai, žmogaus teisių gynėjai kelia klausimus, koks yra santykis. Iš tikrųjų aš girdžiu ir suprantu, kad čia yra dilemų ir reikia rasti tam tikrą sprendinį ir balansą. Kokie gali būti tarpiniai variantai? Pavyzdys: pažeidžiamoms grupėms, vaikams, mamoms su vaikais galima nustatyti liberalesnes taisykles. Tai galėtų būti, kad jos galėtų išeiti iš tų apgyvendinimo centrų keturioms valandoms su tam tikra didesne priežiūra ir t. t. Čia po pusės metų. O viengungiams vyrams, kurie nėra pažeidžiami, jiems tą terminą nuimti ir kad jie būtų visos ekstremalios situacijos metu, kitaip tariant, panaikinti šešių mėnesių terminą ir jį pratęsti. Galimas toks kelias, mišrus kelias“.

Puikiai žinom, lengviausias būdas – atidaryt duris, pakelti visas užkardas. Tada mums iš Vokietijos paskambins. Mes gi saugom ir Lietuvos, ir visos Europos Sąjungos išorinę sieną.

„Trečia opcija, kuri vyktų, jeigu mes nepakeistume įstatymų, – teisminis kelias, bet jis yra labai sudėtingas. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) kiekvienu atveju, kai sukanka tas šešių mėnesių terminas, kreiptųsi dėl kiekvieno nelegalaus migranto, kad teismas jam pratęstų tą apribojimą judėti. Teismų praktika yra įvairi. Vienu atveju gali pratęsti, kitu atveju, mamų su vaikais atveju, – ne. Tą rodo europinis reguliavimas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo tradicija. Tada turėsim tokią iki galo neapibrėžtą situaciją, bet tai – irgi galimas kelias“, – sakė NSGK pirmininkas.

Pasak L. Kasčiūno, dabar nelegalūs migrantai, esantys apgyvendinimo vietose, negali niekur iškelti kojos: „Tokia yra taisyklė ir visos parduotuvėlės ant ratų privažiuoja, ta visa infrastruktūra yra viduje. Dabar mes sprendžiam klausimą, kaip iš tų laikino apgyvendinimo vietų, iš palapinių, iš užkardų žmones sukelti ten, kur yra šiek tiek aukštesnis kokybės standartas, kur labiau atlieptų jų bazinius poreikius. Aš sutinku, kad tą reikia padaryti, bet suvokiant, kad nereikia sukurti ir šiltnamio sąlygų. Rasim balansą“.

Vis dėlto esą toks laisvių apribojimas turi ir pasekmių – migrantai pikti, protestuoja, kelia muštynes, bando pabėgti: „Tas yra, bet čia yra kaina mūsų politikos neleisti formuotis dar vienam nelegalios migracijos keliui. Puikiai žinom, lengviausias būdas – atidaryt duris, pakelti visas užkardas. Tada mums iš Vokietijos paskambins. Mes gi saugom ir Lietuvos, ir visos Europos Sąjungos išorinę sieną. Siūlau tą ir toliau daryti“, – teigė jis.

L. Kasčiūnas prabilo ir apie penkis afganus, kurių Europos Žmogaus Teisių Teismas neleido išsiųsti iš Lietuvos: „Man sunku detaliai komentuoti situaciją, nes reikia susipažinti su dokumentais ir ta faktine tyrimo medžiaga. Bet klausimas,  ar jie buvo tuo metu, kai jų nebuvo. Jiems turbūt buvo taikomas grąžinimo algoritmas. Gali būti, kad tuo metu, tą dieną, kai iškilo klausimas, jų Lietuvoje tiesiog nebuvo, jie galbūt vėliau atvažiavo. Bet čia – savotiškos detalės, galima sakyti, kad jos svarbios, bet aš šiek tiek pakilčiau nuo jų ir pasakyčiau, ką reikėtų mums visiems žinoti, kad A. Lukašenkos režimas tikrai bandys, ką pabandė jau ir Lenkijoje, sukurdamas tam tikrą užrakinimo situaciją, kai dalis žmonių buvo įstrigusių tarp Lenkijos ir Baltarusijos ir viešoje erdvėje visa kaltė buvo verčiama Lenkijai“.

NSGK pirmininkas sakė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo derėtų paisyti: „Tik dar prieš tai galima su juo pasiginčyti dėl detalių, kurios irgi svarbios. Pavyzdžiui, detalė, ar šitie afganai Baltarusijoje pasirodė prieš Talibano režimo įsitvirtinimą, ar jau po. Aš kol kas taip giliai nesidomėjau, todėl negaliu sakyti. Tai būtų labai svarbus argumentas, kalbant su Europos Žmogaus Teisių Teismu, kad jis peržiūrėtų šitą sprendimą“.

„Spektaklio dalis, kad afganai laikė su kažkuo ryšį Lietuvoje ir su Baltarusijos pasieniečių pagalba vis ateidavo į Lietuvą bent jau trumpam ir susiekdavo su kažkuo iš Lietuvos, su teisininku, advokatu, kokiu nors tarpininku. Čia gali būti režisuojamas spektaklis – jie fotografuojami, rodomi, kad jie yra Lietuvoje, ir pan. A. Lukašenkai naudinga rodyti tokias neva žmogaus teisių krizes Lietuvoje ir spausti mus atšaukinėti tas atsargines priemones“, – tikino pašnekovas.

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

KAS-ČI-ŪNUI...

KAS-ČI-ŪNUI... portretas
O kokia "naudą" turi Lietuva remdama Baltarusijos opoziciją ir organizuodama toje valstybėje perversmą? Kas-či-ūnai, ne Baltarusija pradėjo kištis į Lietuvos vidaus reikalus, o "didvyris" G.Landsbergis pasijautė toks "visagalis", kad pradėjo kitoms valstybėms nurodinėti kaip jiems reikia gyventi. Tuo tarpu savo valstybėje nemato nei korupcijos, nei beteisiškumo, nei eilinių piliečių pragyvenimo lygio. Ponai valdantieji, net neabejoju - sulauksite deramo Tautos atsako.

pastebėjimas

pastebėjimas portretas
Taigi žmogaus teisių pažeidimai - "krizės" Lietuvoje yra, tik apie tai kalbėti ir viešinti negalima :)

Švanc'berg \\\\\\.....//////

Švanc'berg  \\\\\\.....////// portretas
O ką, jų nėra? Padėjus ant svarstyklių,manau Lieuva nusvertų į blogają pusę.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių