Suabejojo, ar nauja tvora tikrai atlaikys migrantus: betoninę sieną – ir tą perliptų

Ar tvora atlaikys nelegalią migraciją?

Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje prasidėjo intensyvūs darbai. Ties Druskininkais montuojama keturių metrų aukščio tvora su koncertina, neleisianti nelegaliems migrantams patekti į Europos Sąjungą. Fizinio barjero statytojus neramina, kad dėl pasaulyje susiklosčiusios situacijos vis dažniau susiduriama su medžiagų trūkumu, kyla ir jų kainos.

„Didžiausi iššūkiai, kuriuos mes turime, – užtikrinti medžiagų tiekimą dėl bendrai situacijos pasaulyje ir gamybos kainų padidėjimo“, – sakė „EPSO-G“ generalinis direktorius Rolandas Zukas.

Pasienyje jau nutiesta daugiau nei 65 kilometrai koncertinos, tačiau už jos tiesimą atsakinga įmonė gali pasigirti vos keliais kilometrais.

„Esame nutiesę penkis kilometrus. Nuo kitos savaitės didiname kiekius žmonių ir mechanizmų, kurie dirbs tuose ruožuose“, – teigė R. Zukas.

Vidaus reikalų ministrė žada, kad fizinis barjeras bus pastatytas laiku.

„Mus informavo, kad viskas vyksta sklandžiai tiek su medžiagomis, tiek su pačiais rangovais“, – kalbėjo Agnė Bilotaitė.

Užfiksuota, kaip Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje į Europos Sąjungą norintys patekti migrantai koncertiną sunaikina ir lengvai įveikia. Tačiau Lietuvos politikai tikina, kad mūsų pasienyje to nebus.

Stop kadras

„Vizualiai lyginau tai, kas rodoma Lenkijos–Baltarusijos pasienyje, ir mūsų, kas yra statoma. Manau, kad yra solidus projektas ir solidi tvora, solidus barjeras. Norint jį įveikti, reikės didelių pastangų“, – šnekėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Saulius Skvernelis.

„Supraskime vieną dalyką: tvora nėra panacėja, kokia ji bebūtų – ar tai būtų vengriškas variantas, ar amerikietiškas variantas“, – komentavo Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Tačiau ne visi tokie optimistiški.

„Betoninę sieną – ir tą perliptų. Užmesti ant jos sunkesnių daiktų ar ją apkarpyti, juolab kai padeda kita valstybė... Tai tikrai, dar sykį sakau, niekuo nepadės“, – sakė Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas.

Kainuos 150 mln. eurų

Praėjusią savaitę Europos Komisijos vadovė pareiškė, kad Briuselis tvoros pasienyje nefinansuos, tad po tokio pasakymo Lietuvos politikai liko įsižeidę.

„Mes statome sieną prie režimą, kuris nori sugriauti laisvąjį pasaulį. Kai tai pasakai Vakaruose, jie irgi supranta. Gaila, kad ne iki galo“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Jeigu Europa negeba atrasti instrumentų, kaip sustabdyti vieną piktą nedidelės ir neturtingos valstybės diktatorių šalia savo sienų, tai kaip mes galėtume tikėtis tapti geopolitine jėga, kuri ras atsaką prieš Kinijos taikomas ekonomines sankcijas ar apskritai sustiprins mūsų geopolitines pozicijas pasaulyje? Jei mes nesugebame susitvarkyti su Baltarusija? Man rodos, čia yra akivaizdus atsakymas“, – piktinosi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Mes statome sieną prie režimą, kuris nori sugriauti laisvąjį pasaulį. Kai tai pasakai Vakaruose, jie irgi supranta. Gaila, kad ne iki galo.

„Čia tik parodo nesugebėjimą susitarti. Akcentuota ne vien užsienio politika, negauta ir partnerių paramos, kurios tikėtasi, iššvaistytas laikas be reikalo reklamoms ir nuotraukoms“, – apgailestavo D. Gaižauskas.

Finansų ministrė tikisi, kad Europos Sąjunga dar apsigalvos.

„Tikimės, kad ta bendra politika keisis ir tada Lietuva galbūt galėtų pretenduoti ir kitais metais tų lėšų galbūt mums reikėtų mažiau, jeigu būtų rastas bendras sutarimas“, – tvirtino Gintarė Skaistė.

Tačiau ji pridūrė, kad ir savų pinigų užteks: „Apie 150 mln. eurų. Trečdalį šių lėšų planuojame įsisavinti šiais metais, 102 mln. eurų numatyta kitiems metams“.

Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 km. Daugiau nei 100 iš jų eina upių ir ežerų krantais. Visas fizinis barjeras, anot politikų, bus įrengtas iki kitų metų rugsėjo 1 d.