STT įžvelgia riziką dėl paramos partijoms: dauguma prašymų – popierine forma

80 proc. prašymų skirti paramą partijoms vis dar teikiami rizikingesne popierine forma, dalyje įstaigų ar įmonių konkrečiai partijai paramą skiria daugiau nei pusė darbuotojų, teigia antikorupcinį vertinimą atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba.

STT, vertinusi politinėms partijoms skirtą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį už 2018–2019 metus, į tyrimo imtį įtraukė 11 partijų, kurioms gyventojai iš viso skyrė 2,15 mln. eurų paramos.

Dominuoja popierinės formos

„Pastebėtina, kad skiriant GPM dalį partijoms dominavo rizikingesne laikoma popierinė prašymo pateikimo forma. Didžiojoje dalyje analizuotų įstaigų (213 įstaigų) virš 80 proc. prašymų dėl GPM dalies skyrimo partijoms pateikti popierine, o ne elektronine forma“, – teigiama bendrame STT, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pranešime.

STT teigimu, siunčiant prašymus paštu – popierine forma, nėra būtina patvirtinti paramą skiriančių asmenų tapatybę, todėl egzistuoja rizikos veiksniai dėl paramos skyrimo neskaidrumo ir galimybių pasielgti nesąžiningai.

Pastebėtina, kad skiriant GPM dalį partijoms dominavo rizikingesne laikoma popierinė prašymo pateikimo forma.

Pažymima, kad nuo 2022 metų prašymai skirti GPM dalį galės būti teikiami tik elektoriniu būdu, tačiau šiemet pateikus popierinės formos prašymus, GPM dalis dar galės būti skiriama ateinančiam 4 metų laikotarpiui. Dėl šios priežasties šiemet VMI apie gyventojų pateiktus popierinius prašymus skirti paramą ir toliau žada informuoti asmeniškai.

Dalyje įstaigų – parama vienai partijai

Analizės metu taip pat nustatytos 169 viešojo sektoriaus institucijos ir 76 privataus sektoriaus įmonės, kuriose GPM dalis buvo skiriama išskirtinai kuriai nors vienai iš partijų.

Šiose įmonėse ir institucijose kuriai nors vienai partijai GPM dalį skyrė daugiau kaip pusė didesnių įstaigų darbuotojų ir daugiau kaip 90 proc. mažesnių įstaigų darbuotojų. Šio tyrimo kontekste didesnėmis įstaigomis laikomos tos, kuriose GPM dalį politinei partijai skyrė bent 10 darbuotojų, o mažesnėmis įstaigomis – kuriose GPM dalį skyrė mažiau nei 10, tačiau bent 5 darbuotojai.

Iš viso partijoms paramą už 2018–2019 metais skyrė beveik 20-ies tūkst. juridinių asmenų darbuotojai, STT vertinimu, rizikingais minėtu aspektu laikytini 1,2 proc. juridinių asmenų.

STT analizėje nustatyta, kad daugiausiai rizikingų įstaigų ir įmonių yra tų, kuriose darbuotojai remia Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS), t.y. 140 viešojo sektoriaus įstaigų ir 182 įmonės, taip pat – Lietuvos socialdemokratų partiją (12 viešojo sektoriaus įstaigų ir 20 įmonių), Darbo partiją (atitinkamai viena įstaiga ir 13 įmonių) ir „Laisvę ir teisingumą“ (6 įstaigos, 10 įmonių).

Pagal rėmėjų pateiktų popierinių prašymų dalį taip pat pirmauja LLRA-KŠS (91 proc.), popierinius prašymus teikė ir 69 proc. Darbo partijos, 62 proc. „Tvarkos ir teisingumo“, 53 proc. „Laisvės ir teisingumo“ rėmėjų.

Įžvelgia riziką laisvam pasirinkimui

„Nors šio tyrimo rezultatai nerodo intensyvaus rizikos pasireiškimo nacionaliniu mastu, tačiau atvejai, kai atskirose įstaigose arba regionuose, ypatingai tuose, kur dominuoja viena politinė jėga, didelė darbuotojų dalis skiria paramą kuriai nors vienai politinei partijai, o prašymai teikiami popierine forma, gali būti identifikuojami, kaip rizika savanoriškam paramos skyrimui“, – teigia STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė.

Pasak jos, STT, VMI ir VRK siekia aktyviai informuoti gyventojus apie paramos skyrimo savarankiškumą ir galimybę tai daryti elektronine forma, kuri užtikrina gyventojo pasirinkimo konfidencialumą.

„Tai ypač svarbu tais atvejais, kai darbovietėse galimai susiduriama su spaudimu skirti GPM dalį konkrečiam paramos gavėjui ir galimomis neigiamomis pasekmėmis darbuotojams, kurių pasirinkimai kitokie, nei pageidauja darbdavys“, – sako R. Kaziliūnaitė.

VMI nepriima prašymų pluoštais

VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis teigia, kad VMI, siekdama užkirsti kelią  neteisėtam asmens duomenų naudojimui ir sukčiavimui, VMI šiuo metu nepriima nepriima pluoštais pristatytų popierinių prašymų, o gyventojams, pateikusiems popierinį prašymą skirti paramą, siunčiamas asmeninis pranešimas.

Tokiu būdu žmogus gali įsitikinti, kad niekas neteisėtai nepasinaudojo jo asmens duomenimis, o skirta parama nukeliaus pageidaujamam paramos gavėjui.

„Tokiu būdu žmogus gali įsitikinti, kad niekas neteisėtai nepasinaudojo jo asmens duomenimis, o skirta parama nukeliaus pageidaujamam paramos gavėjui,“ – sako VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

VMI duomenimis, pernai prašymus elektroniniu būdu, savarankiškai pateikė 88 proc. gyventojų. Kitąmet, popierinių prašymų nebeliks – paramą gyventojai galės teikti tik elektroniniu būdu.

VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė sako, kad gyventojų skiriama GPM dalis yra  antras pagal dydį partijų finansavimo šaltinis. Tad partijų finansavimo kontrolę vykdančiai komisijai, anot jos, taip pat svarbu, jog  būtų išvengta galimų piktnaudžiavimo atvejų, o gyventojai „galėtų laisvai ir nieko neverčiami nuspręsti“, kuriai ar kurioms partijoms skirti paramą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių