STT gelbsti savus?

  • Teksto dydis:
Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Nors Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) tikina, kad jos pareigūnų veiksmai neprieštaravo įstatymams, Advokatų taryba viešai kreipėsi, prašydama paviešinti atlikto vidinio tyrimo medžiagą.

Nerado pažeidimų

Lietuvos advokatūra įsitikinusi, kad, siekiant išvengti visuomenei kilusių abejonių dėl tinkamos korupcijos prevencijos pačioje STT, visų pirma, dėl vienodų atsakomybės standartų jos pareigūnams ir likusiems Lietuvos piliečiams, būtina nedelsiant paviešinti visą vidinio tyrimo medžiagą.

Šių žiežirbų pradžią galima skaičiuoti nuo balandžio pabaigos, kai buvo sulaikyti trys garsūs advokatai. Šiuo metu teisėsauga atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame poveikiu STT vadovybei įtariami advokatai Giedrius Danėlius, Valdas Rakauskas ir Dainius Baronas bei verslininkas Antanas Petrošius.

G.Danėlių teisėsauga įtaria neteisėtu poveikiu STT direktoriui Žydrūnui Bartkui ir tyrėjai Vilijai Kerbelienei, kuri atlieka ikiteisminį tyrimą Nacionalinio kraujo centro byloje. Vienas iš įtariamųjų šioje byloje yra jau minėtas verslininkas A.Petrošius.

STT vadas Ž.Bartkus tikina, kad jo pavaldiniai įstatymų nepažeidė, tačiau iki galo abejonių neišsklaido.

Tačiau Advokatų taryba kiek kitaip deda akcentus sulaikymo operacijoje ir pradėtame tyrime. Esą, tik advokatams perdavus informaciją apie įtartinus STT pareigūno susirašinėjimus tarnybos vadovams, imtasi pačių advokatų sulaikymo ir kratų jų namuose ar darbovietėse. Apie tarnybinius vidinius patikrinimus pradėta kalbėti tik po to, kai į viešumą prasiskverbė pareigūno susirašinėjimai.

Poveikiu STT apkaltinti advokatai viešai pareiškė, kad susirašinėjimus iš STT pareigūno Renato Martišiaus gavo verslininkas A.Petrošius. Gautą informaciją advokatas G.Danėlius perdavė Nacionalinio kraujo centro bylos tyrėjai ir užsiminė, kad ja ketina pasinaudoti savo ginamojo gynyboje.

"Ją parodžiau ir paaiškinau, kad informacija ketinu pasinaudoti teisminėje savo ginamojo gynyboje. Jei gynėjo pasakymas, kad jo turimi duomenys bus panaudoti teisminėje gynyboje, gali būti prilygintas grasinimui, linkiu surašyti tokį kaltinamąjį aktą ir jį perduoti teismui", –  spaudos konferencijoje dėstė G.Danėlius.

Advokatas pabrėžė, kad ši informacija nėra ir nebuvo pažymėta nei slaptumo, nei riboto naudojimo žyma. Susirašinėjima "Viber" programėlėje pateiktas paties STT pareigūno. G.Danėlius viešai tvirtino, kad STT agento susirašinėjimas atskleidžia, kad, prieš porą metų pradėdami Nacionalinio kraujo centro (NKC) korupcijos tyrimą, pareigūnai neturėjo realių duomenų apie jokius nusikaltimus.

NKC byloje padėjimu piktnaudžiauti įtariamas verslininkas A.Petrošius, o buvusi Nacionalinio kraujo centro vadovė Joana Bikulčienė įtariama piktnaudžiavimu.

Sukiršino pokalbiai

STT tarnybos vadovas Ž.Bartkaus interviu BNS pareiškė, kad dar vasarį pradėtas vidinis tyrimas dėl pareigūnų veiksmų esą atliktas objektyviai, tačiau pripažino, jog pasiaiškinimus pareigūnai rašė tik po to, kai informacija apie susirašinėjimus iškilo į viešumą.

Ž.Bartkus taip pat ragino pasikliauti ir Kriminalinės policijos tyrimo atliekamo ikiteisminio tyrimo nešališkumu, nors su šiuo tyrimu susijęs STT žvalgybos pareigūnas Renatas Martišius anksčiau ne vienus metus dirbo būtent kriminalinėje policijoje.

"Mes paskelbėme apie baigtą neigiamos informacijos patikrinimą ir jame konstatavome, kad patikrinimo metu nebuvo gauta duomenų, kad STT pareigūnai, ne tik jūsų minimas R.Martišius, bet ir apskritai, ir daugiau minimų pareigūnų būtų veikę neteisėtai", – BNS tikino Ž.Bartkus.

STT teigia, kad vidinio patikrinimo metu nenustatyta, jog šios tarnybos pareigūnas būtų daręs poveikį teisėjams, neteisėtai būtų perdavęs informaciją apie tarnybos ikiteisminius tyrimus, taip pat nesiekė asmeninės aplinkos žmonėms palankių sprendimų.

"Tokios išvados dar kartą patvirtina, kad STT skubotai inicijavo ikiteisminį tyrimą ir nepagrįstai taikė visas įmanomas proceso prievartos priemones, todėl neklausiu, ar nutrauks tyrimą, klausiu – kada?" – pastebėjo neteisėtu poveikiu įtariamas advokatas G.Danėlius.

Jei gynėjo pasakymas, kad jo turimi duomenys bus panaudoti teisminėje gynyboje, gali būti prilygintas grasinimui, linkiu surašyti tokį kaltinamąjį aktą ir jį perduoti teismui.

Advokatų bendruomenė įsitikinusi, kad abejones dėl STT deklaruojamos kovos su korupcija tikrumo ir veiklos skaidrumo išsklaidytų paviešintas vidinis tyrimas. Esą priešingu atveju susidaro įspūdis, kad galbūt žinomų advokatų sulaikymais stengiamasi nuslėpti savų pareigūnų neteisėtus veiksmus.

Virtinė sutapimų

Lietuvos advokatūra dėlioja ir daugiau akcentų. "Visose demokratinėse valstybėse besąlygiškai taikomas teisės principas: "Nemo iudex in própria causa (lot. Niekas negali būti teisėju savo byloje)." STT pateiktos save ginančios išvados paviešintos tuo pat metu, kai Generalinė prokuratūra sprendžia klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prieš minėtus STT pareigūnus dėl galimo jų piktnaudžiavimo", – viešame pareiškime dėsto advokatai.

Pabrėžiama ir tai, kad, praėjus dviem dienoms po advokatų sulaikymo, Seime buvo svarstomos Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisos, kuriomis buvo siekiama įvesti kontrolę ir saugiklius slaptam teisėsaugos sekimui.

Šios pataisos nebuvo priimtos. Tai reiškia, kad galios senoji tvarka ir teisėsauga toliau galės sekti visus ir veikti, kaip STT vidinis tyrimas rodo – nebaudžiamiems.

Kitas netikėtas sutapimas yra tai, kad po šių pataisų atmetimo, praėjus savaitei, Seimo Antikorupcinės komisijos posėdyje buvo pristatyta pačios STT 2019 m. veiklos ataskaita. Tarnybos vadovas daugiausia kritikos pažėrė teismams, taip pat ir advokatams, neva jie nesiima aktyvių veiksmų kovodami su korupcija.

Lietuvos advokatūros bendruomenei atstovaujantis pirmininkas dr. Ignas Vėgėlė pabrėžė, kad per daug sutapimų. "Žiūrint į visas aplinkybes ir po to į kitus vienas po kito einančius veiksmus, kyla daugiau klausimų nei atsakymų. Visų pirma labai keistai atrodo advokatų sulaikymas ir selektyvus šios bylos faktų paviešinimas tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo institucijų surengtoje spaudos konferencijoje. Po to žiniasklaidoje išaiškėjo kiek kitokios aplinkybės, nei kad buvo viešai skelbiama. Ar nesiekta garsiai sulaikyti advokatus tam, kad galima būtų pasigirti Seimo komisijoje pristatant 2019 m. ataskaitą ir užkirsti kelią nepalankiai teisėkūrai Seime?" – retoriškai klausė I.Vėgėlė.

Pasak pirmininko, juk, praėjus kuriam laikui po skandalingo sulaikymo, niekam nebebus įdomu, kad advokatų byla bus nutraukta ir nebekeliaus į teismą arba jame patirs fiasko.

I.Vėgėlė neslepia, kad STT atliktas vidinis tyrimas kelia pagrįstų abejonių.

"Kitas svarbus niuansas – po kelių dienų Seime buvo svarstomos Kriminalinės žvalgybos pataisos. Iki šiol leidžiama sekti žmogų ir nė viena institucija nėra įpareigota pranešti apie jo sekimą, net jei nepasitvirtina įtarimai ar net jei nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas, – situaciją komentavo pirmininkas. – Tad, esant šiai situacijai, tų atsitiktinumų per daug. Bėgant metams, tokiais atsitiktinumais pradedu vis mažiau tikėti."

Pančiai gynėjams

Advokatų taryba teikė Seimui rekomendacijas dėl dar 2013 m. priimto Kriminalinės žvalgybos įsakymo. "Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, žmogus gali būti slapta sekamas ar jo klausomasi ilgą laiką, tačiau jis negalės to niekada sužinoti. Ši surinkta asmeninė informacija gali išaiškėti vėliau ir visai ne kriminalinių nusikaltimų tyrimų tikslais: juk nėra efektyvios kontrolės, kad surinkta ir nepanaudota informacija yra tinkamai sunaikinama", – pastebėjo Advokatų tarybos pirmininkas I.Vėgėlė.

Net advokatai, kaip ir bet kuris kitas Lietuvos pilietis, negali kreiptis ir gauti informacijos apie galbūt pačios Lietuvos advokatūros atžvilgiu taikytą slaptą sekimą, nes įstatymas to nenumato.

Bet tas pats įstatymas ir prokurorams leidžia žiūrėti pro pirštus į vykdomų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Pasirodo, tik pati žvalgybos institucija turi teisę išslaptinti informaciją.

"Be to, turi būti sudaryta teisė skųsti neteisėtą slaptą sekimą, suteikiant asmenims, apie kuriuos rinkti duomenys nepatvirtina jokių daromų teisės pažeidimų, teisę sužinoti apie prieš juos vykdytus kriminalinės žvalgybos veiksmus. Manome, kad tokios teisės normos pažeidžia tiek šalies Konstituciją, tiek ir Europos žmogaus teisių konvenciją", – dėstė advokatų bendruomenės vardu.

Pasak I.Vėgėlės, be žmogaus teisių užtikrinimo, įsakymas turi ir daugiau trūkumų. Esą žvalgybą vykdančios institucijos kontrolės mechanizmai reikalingi, kad nekiltų jokio pagrindo abejonėms dėl veiksmų teisėtumo svarbiose bylose.

Pagal Nacionalinę teismų administracijos pateiktą statistiką, kurioje pabrėžiama, kad ji tėra apytikrė, per trejus metus, nuo 2017 iki 2019 m., STT yra pateikusi 2 871 prašymą dėl leidimų slaptam sekimui, iš kurių nepatenkinta buvo vos vienuolika. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, bet kokiam teisėjo karjeros pokyčiui būtina STT pažyma.

Ne kartą viešojoje erdvėje buvo eskaluojamos svarbios bylos, kurios buvo nutraukiamos, nors ir būta pagrįstų įtarimų. "Tokia situacija nėra gera, nes visa ilgai tirta byla nueina šuniui ant uodegos, o pagrįstai įtarti asmenys lengvai išsisuka nuo atsakomybės", – sakė Advokatų tarybos pirmininkas.

Advokatais pasitiki

Advokatų tarybos pirmininkas primena, kad advokatūra nėra ikiteisminio tyrimo institucija, nevykdo sekimo ar persekiojimo. Advokatai gina žmogaus teises, o su korupcijos apraiškomis kovoja jiems įstatymų suteiktomis priemonėmis.

"Jei Advokatų taryba gauna pagrįstų įrodymų dėl kolegų neteisėtų veiksmų ir nusikalstamos veikos, jų veikla yra stabdoma, o vėliau, kaltinimams pasitvirtinus, jie braukiami iš advokatų sąrašų. Tačiau  visada kovosime už žmogaus teisę ir teises ją apginti", – kalbėjo I.Vėgėlė apie metamus kaltinamus dėl esą toleruojamos korupcijos tarp advokatų.

2019 m. Lietuvos advokatūros užsakymu "Spinter tyrimų" bendrovė atliko visuomenės nuomonės apklausą apie pasitikėjimą teisine sistema. Ištyrus atsakymus į klausimą, kokios teisinės profesijos atstovais jie pasitiki, paaiškėjo, kad advokatai, dešimtbalėje skalėje gavę 6,23 balo, užima trečią vietą.

Pirmoje vietoje – policininkai, surinkę 7,05 balo, o antroje – notarai, kuriems respondentai skyrė 6,77 balo. Visomis kitomis teisinėmis profesijomis – antstoliais, teisėjais, prokurorais, VSD pareigūnais, STT ir FNTT pareigūnais visuomenė pasitikėjo mažiau.

Tačiau apklausos dalyviams uždavus klausimą apie tai, kaip jų pasitikėjimas teisinių profesijų atstovais pasikeičia asmeniškai susidūrus su minėtais teisininkais, paaiškėjo, kad tokiu atveju jie kur kas geriau ima vertinti advokatus ir notarus. Advokatams skirta 6,82 balo, o notarams – 7,05.



NAUJAUSI KOMENTARAI

NA NA

NA NA portretas
visi puikiai žino ,kad STT savi yra landsberginiai ,kurie Lietuvą siaubė dešimtmečiais ir nėra nė vieno nuteisto ar pasodinto ,nes Grybauskaitės susodinta teisėsauga tarnavo tik saviems ,--------ateina rinkimai ir politizuota teisėsauga pradės valyti landsberginiams kelią į seimą ,kaip visada prasidės raganų medžioklė, landsberginiai prisidengę Lietuvos vardu ,užkurs savo šmeižto buldozerį ir duos darbo savai teisėsaugai ,,,,,sėkmės ,saugokite save ,kad apsaugotumėt kitus nuo landsberginių gaujos ,,,,

mafija gelbsti saavus mafukus

mafija  gelbsti  saavus  mafukus portretas
prokurorai-savus ,STT-FNTT --savus,Advokatura ,Teisejai ---savus-- tuoj susauks ,,strielka,,,nuspres kas del ko kaltas ,kad biznis stovi,... -kaltininkus -vienus is devinto auksto ismes , kitus ,,netycia ,,,masinos partrenks, trecius --isleisti is kalejimo ,pagal teisingumo ministro malones,zudikai - zekai nuzudys...vel ysiviespataus ramybe ir tyla --visi eis vogt ir aferas sukt kaip ,kad tai dare pries tai.....

Lietuvis

Lietuvis portretas
Žuvis genda nuo galvos
VISI KOMENTARAI 25
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių