Sovietmečiu statytose mokyklose – permainos

  • Teksto dydis:

Sausį Lietuvoje pradėtas įgyvendinti projektas „Bendrojo ugdymo mokyklų (progimnazijų, pagrindinių mokyklų) modernizavimas: šiuolaikinių mokymosi erdvių kūrimas“, kurio metu bus sukurta modernios edukacinės erdvės vizija ir rekonstruotos edukacinės erdvės 7 tipinėse sovietmečiu statytose mokyklose. Jų projektiniais pasiūlymais, techniniais projektais ir gerąja projekto rengimo patirtimi galės remtis ir kitos Lietuvos mokyklos.

Šio LR Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Švietimo aprūpinimo centro (ŠAC) kartu su Vilniaus dailės akademija (VDA) įgyvendinamo projekto pirmajame etape kovo mėn. surengti du forumai-diskusijos „Švietimo architektūra (šiuolaikinė mokykla ir jos iššūkiai ugdymo(si) erdvėms“ su švietimo įstaigų ir architektūros specialistais iš Lietuvos ir užsienio.

Pasak ŠAC direktoriaus Tautvydo Salio, šio projekto užduotis – humanizuoti tarybiniais metais statytų mokyklų erdves ir pritaikyti šios dienos mokyklos poreikiams. „Šis projektas turi du pagrindinius tikslus: sukurti realius pilotinius pavyzdžius ir pademonstruoti pavyzdinį procesą su diskusijomis, kūrybinėmis dirbtuvėmis. Todėl tikimės, kad kitos mokyklos, kurios sieks gauti finansavimą, vertins ne tik šio projekto galutinį rezultatą, bet ir sieks tokio proceso, kuris užtikrintų tvarius rezultatus“,– sakė forumo-diskusijos moderatorius, VDA Interjero dizaino katedros vedėjas Rokas Kilčiauskas.

Ugdymo plėtotės centro (UPC) direktoriaus pavaduotojo Gražvydo Kazakevičiaus ir VGTU Architektūros katedros dekano doc. dr. Liutauro Nekrošiaus nuomone, efektyviausia, jei kiekviena mokykla galėtų turėti savo individualų projektą, paremtą jos poreikiais, tačiau pripažino, kad tokio masto projektas valstybei būtų labai brangus.

Tam pritarė ir Danijoje mokyklų modernizavimo projekte SCUB sėkmingai dalyvavusios architektūros kompanijos „Cebra“ atstovas Flemming Kaas Svendsen, pristatęs šioje šalyje realizuotus pavyzdžius ir pabrėžęs, kad vienos mokyklos rinkosi modernesnius, kitos labiau tradiciškus sprendimus, tačiau visos norėjo atvirų erdvių, skatinančių bendravimą ir bendradarbiavimą. Dėl projektų įvairovės šioje šalyje mokyklų modernizacijos kaštai labai skyrėsi.

Tuo tarpu 2007–2012 m. Portugalijoje analogišką projektą įgyvendinusios specialios paskirties valstybinės įmonės „Parque Escolar EPE“ tuometinė atstovė prof. Teresa Frederica Tojal De Valsassina Heitor, pristačiusi savo šalies patirtį, rekomendavo kurti standartizuotus projektus, kad procesas būtų efektyvesnis ir pigesnis. Pasak jos, 8–9 dešimtmečiais statytų mokyklų rekonstrukcija su baldais ir įranga kainavo apie 700 EUR už kv. metrą.

Abu užsienio architektai, taip pat ne vieną šios srities tyrimą su kolegomis ir studentais įgyvendinęs L. Nekrošius akcentavo būtinybę į procesą įtraukti mokyklos bendruomenę ir užtikrinti grįžtamąjį ryšį su ja. Šias įžvalgas praktiniais pavyzdžiais iliustravo Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos direktorė Vitalija Džiuričienė, pristačiusi savo mokyklos pasiekimus ir problemas kuriant mokytis skatinančią aplinką. Forume-diskusijoje savo įžvalgomis pasidalino ir kitos Lietuvos mokyklos, vykdančios inovatyvias pertvarkas ar mokymo(si) procesą organizuojančios moderniose patalpose.

Pasak Portugalijos atstovės, mokyklų modernizaciją šioje šalyje paskatino ne tik fizinis jų sunykimas ir žemi, ES pastatų efektyvumo reikalavimų neatitinkantys standartai, bet ir funkcinis neatitikimas šiandieninėms ugdymo reikmėms.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių