Kalbininkas: kvailokos feministės mano, kad gali turėti lygiai tokias pačias pavardes kaip vyrai

„Susiklosčiusi situacija yra paradoksali. Kai moteris, norėdama pasirinkti vyro pavardę, kuri yra moteriškos giminės, pavyzdžiui, Šarka, Lydeka, gali rinktis tik su galūne -ė arba su -ienė. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) yra priėmusi sprendimą ir dabar ieško, kokie čia galėtų būti argumentai. Realiai aš jų negirdžiu, nes situacija yra paradoksali ir net nelogiška, kad žmogus gali vadintis Lydekė, bet negali vadintis Lydeka“, – komentavo Seimo narė Ieva Pakarklytė. 

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

„Tam, kad susišnekėtum, reikia šnekėtis. Metų pradžioje mūsų klausė, ar esama pavardžių rašymo sistema nepažeidžia moterų teisių, ar jos nėra diskriminuojamos. Mes atsakėme, kad, mūsų nuomone, nėra diskriminuojama. Na, o viešai buvo pareikšta, kad štai VLKK atmetė prašymą svarstyti moterų pavardžių darybą. Galiu dar kartą pakartoti, kad jei būtų atlikta poreikio analizė ir būtų pateikti argumentai, kodėl šis pokytis reikalingas, VLKK tikrai šį klausimą svarstytų. Kol kas lietuvių kalbos pavardžių sistemoje tokio precedento nebuvo. Na, o tam, kad jis atsirastų, reikia svarių argumentų“, – aiškino VLKK pirmininkė Violeta Meiliūnaitė.

Mūsų kai kurios naivios ar kvailokos feministės įsivaizduoja, kad galima turėti vyriškas ir moteriškas pavardes lygiai tokias pačias. Lietuvių kalboje taip niekada nebus.

 

„Pirmas teiginys, galimas modelis – tai lietuviškas modelis, bet problema yra kitur. Pavardžių sistemoje yra labai svarbu skirti vyrišką ir moterišką giminę. Mūsų kai kurios naivios ar kvailokos feministės įsivaizduoja, kad galima turėti vyriškas ir moteriškas pavardes lygiai tokias pačias. Lietuvių kalboje taip niekada nebus. Tai ką, dabar įstatymų leidėjai rašys vadovėlius, kas privalu man rašyti, kas privalu VLKK, institutui ar universitetui?! Čia matau didžiulį bardaką. Bijau, kad  VLKK nelabai norėtų diskutuoti šiuo klausimus, bet, panašu, kad reikia tai daryti. Jeigu pažiūrėsime istoriją, VLKK keturis kartus buvo išvaikyta pavardžių klausimu“, – dėstė kalbininkas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas Antanas Smetona.