Slaugytojams lengviau emigruoti į kitas šalis, nei migruoti Lietuvos viduje

Pasak profesinės sąjungos vadovės, dėl planuojamos sveikatos priežiūros įstaigų reformos rajonuose situacija sudėtinga. „Žiūrint strategiškai, iš dirbančiųjų pozicijos, jei mes būtume mobilesni savo šalyje, situacija būtų geresnė“, - įsitikinusi A. Baublytė.

Planai atsisakyti rajoninių ligoninių ir palikti regionines didesnes kelia nerimo regiono sveikatos priežiūros specialistams, kurie supranta, kad miesteliuose geriausiu atveju liks slauga, terapija, palaikomasis gydymas.

„Psichologiškai žmonėms, aišku, sunku. Bet galvojant apie sveikatos priežiūros paslaugos kokybę, manau, permainos tikrai į naudą“, - sakė A. Baublytė.

Profsąjungos atstovė puikiai atsimena laikus, kai medikams Vyriausybės nutarimu buvo apmokamos kelionės išlaidos.

„Tai kažkiek motyvavo žmones vykti į darbą toliau nuo namų. Tačiau dabar to nebelikę. Kiek kartų bandėme kelti šį klausimą, sulaukdavome atsakymo, kad jei kelionės išlaidos bus kompensuojamos medikams, to pareikalaus ir švietimo darbuotojai, kiti“, - sakė A. Baublytė.

Aldona Baublytė/ Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Pašnekovės įsitikinimu, tai tikrai ne argumentas. „Ir tai ne kartą buvo kartota Sveikatos apsaugos ministerijoje, Vyriausybėje“, - pridūrė A. Baublytė.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką ligonių kasos gydymo įstaigoms apmoka už suteiktas paslaugas, taip yra numatyta Sveikatos draudimo įstatyme.

„Už kitas gydymo įstaigos ar jos darbuotojų reikmes negali būti mokama šiomis lėšomis. Tad valstybė negali mokesčių mokėtojų pinigų, skirtų jų gydymui, skirti kitokioms išlaidoms“, - galimybę sveikatos priežiūros darbuotojams apmokėti kelionę į tolimesnę gydymo įstaigą komentavo Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė.

Gydymo įstaigos, gavusios apmokėjimą už suteiktas paslaugas, taip pat lėšas už papildomas mokamas paslaugas, pačios pasiskirsto pinigus.

„Kitaip tariant, gydymo įstaigos administracijos pareiga yra išmokėti darbuotojams algas, pirkti reikiamus medikamentus, sumokėti komunalinius mokesčius ir pan. Tad būtent įstaigų vadovybė ir sprendžia, kokius darbuotojų motyvacijos būdus taikyti. Tai gali būti numatyta ir darbo sutartyje“, - Eltai sakė A. Žilinaitė, pridurdama, kad šiuo metu regionai išties susiduria su medikų trūkumu, tad gali būti taikomi įvairūs būdai, kaip pritraukti specialistus ar ten juos išlaikyti.

„Didžiosios dalis gydymo įstaigų steigėjai yra savivaldybės, tad jų administracijos taip pat turėtų aktyviai prisidėti prie specialistų pritraukimo į konkrečias gydymo įstaigas.

Motyvacinės ir specialistų pritraukimo į regionus priemonės galėtų būti ne tik transporto apmokėjimas, bet būsto suteikimas, laisvalaikio užimtumas ir pan. Tačiau ką konkrečiai pasirinks kiekviena įstaiga, sprendžia įstaigos vadovybė bei savivaldybės administracija“, - sakė SAM atstovė.

Gydytojai ir slaugytojai, planuojantys dirbti svetur, į Sveikatos apsaugos ministeriją kreipiasi pažymų, patvirtinančių jų profesinę kvalifikaciją. Išduotų pažymų skaičiai nėra tapatūs išvykstančiųjų skaičiams, bet iškalbingi.

2016 metais kvalifikaciją patvirtinančias pažymas SAM išdavė 258 gydytojams ir 193 slaugytojams, 2015 metais - 205 gydytojams ir 119 slaugytojų, 2014 metais - 252 gydytojams ir 282 slaugytojams, 2013 metais - 267 gydytojams ir 263 slaugytojams, 2012 metais - 218 gydytojų ir 205 slaugytojams, 2011 metais - 243 gydytojams ir 212 slaugytojų, 2010 metais - 279 gydytojams ir 211 slaugytojų, 2009 metais - 94 gydytojams ir 215 slaugytojų, 2008 metais - 88 gydytojams ir 272 slaugytojams.