Neoficialiai jau svarstoma, kurie ministrai po Prezidento rinkimų gali netekti postų 

Būsimieji Prezidento rinkimai taps išbandymu ir Algirdo Brazausko Vyriausybei. Ji turės būti performuota, atsižvelgiant į naujojo valstybės vadovo požiūrį. Nors neabejojama, kad dabartinė valdančioji socialdemokratų ir socialliberalų koalicija nekeis premjero, tačiau kai kurie ministrai tikrai keisis. Labiausiai tikėtina, kad Vyriausybėje nebeliks dabartinio sveikatos apsaugos ministro Konstantino Romualdo Dobrovolskio.

Tai, kad kai kurie ministrai bus pakeisti po Prezidento rinkimų, atvirai kalba opozicija.

Vakar Seime buvo surengtas balsavimas dėl interpeliacijos sveikatos apsaugos ministrui K.R.Dobrovolskiui. Nors interpeliacija 64 balsais prieš 25 buvo atmesta ir ministras liko savo poste, valdančiosios daugumos atstovai nepaneigė gana aktyvių viešų opozicijos spėlionių, jog K.R.Dobrovolskio nebus ministrų kabineto narių sąraše po būsimųjų rinkimų. “Kviečiu ministrą atsistatydinti jau dabar, nelaukiant tų kelių mėnesių, kai jis vis tiek bus priverstas pasitraukti. Galiu eiti lažybų su valdančiosios daugumos atstovais, kad sveikatos apsaugos ministras tuomet bus pakeistas”, - sakė konservatorius Arvydas Vidžiūnas.

Pats ministras nenori prognozuoti savo ateities. “Nenoriu to daryti. Neaišku, kaip ten bus”, - sakė jis žurnalistams.

Visuomenės nuomonių apklausos duomenimis, realiausias pretendentas į prezidentus yra dabartinis valstybės vadovas V.Adamkus. Prezidentūra pastaruoju metu neslepia savo nepasitenkinimo K.R.Dobrovolskiu. Taip pat reiškiamos užuominos, jog netenkina ir socialinės apsaugos ir darbo ministrės Vilijos Blinkevičiūtės veikla. Ji irgi gali atsidurti pakeitimų taikiklyje.

Dabartiniam Prezidentui nepatinka ir vidaus reikalų ministras Juozas Bernatonis. Tačiau pastebima, kad šis socialdemokratas yra labai įtakingas savo partijos narys, todėl jį pakeisti būtų sunku.

Politikos kuluaruose sklando gandai ir apie tai, kad po rinkimų užsienio reikalų ministro postą Antanas Valionis užleis dabartiniam Krašto apsaugos ministerijos vadovui Linui Linkevičiui, pastarojo kėdė bus atiduota vienam iš ministerijos sekretorių Povilui Malakauskui. “Girdėjau kalbas, kad A.Valionis netenkina kai kurių valdančiųjų sluoksnių. Tačiau asmeniškai manau, kad kol nebaigtas Lietuvos integracijos į euroatlantines struktūras procesas, svarbiausių jo dalyvių - užsienio ir krašto apsaugos ministrų - nederėtų keisti”, - “Kauno dienai” sakė Seimo narys liberalas Algirdas Gricius.

Tiesa, neoficialiai kalbama, kad į užsienio reikalų ministrus pretenduotų ir dabartinis viceministras socialdemokratas Justas Vincas Paleckis, pastaruoju metu rodantis nemažą aktyvumą įvairiose diplomatijos srityse.

Po to, kai išrinktas Prezidentas kitų metų vasario pabaigoje prisieks, A.Brazausko Vyriausybė turės grąžinti jam savo įgaliojimus, taip padėdama pagrindą vadinamajam kabineto pertvarkymui po valstybės vadovo rinkimų. Prezidentas turės Seimui teikti A.Brazausko kandidatūrą į premjerus, o po to, greičiausiai maždaug kovo viduryje, patvirtinti jo teikiamus ministrus.

A.Brazausko kandidatūra niekas neabejoja. Mat Konstitucinis Teismas prieš penkerius metus yra nustatęs būtent tokią politinių veiksmų seką po Prezidento prisaikdinimo - Seimui turi būti teikiama įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės vadovo kandidatūra. Be to, valdančioji dauguma, kaip manoma, po būsimų rinkimų nepasikeis, o jai labiausiai priimtina yra A.Brazausko kandidatūra.

Tuomet, kai Seimas iš naujo patvirtins premjerą, jis turės teikti Prezidentui pertvarkyto ministrų kabineto narių kandidatūras. Valstybės vadovas turės juos patvirtinti dekretais. Tik tuomet, kai bus paskirti visi ministrai, pertvarkyta Vyriausybė galės pradėti savo darbą.

Nors A.Brazauskas bei dauguma socialdemokratų ir socialliberalų vadovų oficialiai tvirtina, kad visi dabartiniai ministrai juos tenkina, neabejojama, jog kai kurie ministerijų vadovai turėtų pasikeisti.

Seimo ir socialliberalų pirmininkas Artūras Paulauskas yra pripažinęs, kad ne visi ministrai gali likti savo postuose po būsimų rinkimų. “Pagal mūsų konstitucinę sanklodą Vyriausybę formuoja parlamentinė dauguma. Prezidentas čia turi mažesnes galias. Bet atsižvelgiant į tai, kad po ministrų skyrimo dekretais pasirašo būtent Prezidentas, esu tikras, kad neišsiversime be kandidatūrų derinimo su valstybės vadovu, kad ir kas juo būtų. Nesu tikras, kad visi ministrai liks savo postuose. Viskas priklausys nuo situacijos”, - interviu “Kauno dienai” yra sakęs A.Paulauskas.

Jis pastebėjo, kad socialliberalai iš esmės yra patenkinti savo deleguotais ministrais, kurių yra šeši, tačiau nevengiama jiems pasakyti ir kritiškų pastabų.

Tai, kad Prezidentas gali daryti įtaką Vyriausybės sudėties pakeitimams, įrodo ir 1998 metų pavasario įvykiai, kai tik naujojo valstybės vadovo Valdo Adamkaus užsispyrimo dėka švietimo ir mokslo ministru nebuvo paskirtas prieštaringai vertintas krikščionių demokratų atstovas Zigmas Zinkevičius. Tuomet krikdemai labai aktyviai siūlė Z.Zinkevičiaus kandidatūrą, o tuometinis premjeras Gediminas Vagnorius net kelis kartus teikė ją Prezidentui, tačiau V.Adamkus neįtraukė šio ministro į dekretą dėl pertvarkytos Vyriausybės sudėties. G.Vagnorius buvo priverstas su tuo susitaikyti ir vėliau į šį postą pateikė Kornelijaus Platelio kandidatūrą, kuri ir buvo patvirtinta Prezidento.

Prezidentūra kol kas susilaiko nuo bet kokių komentarų ministrų pakeitimo tematika.

Politologas Algis Krupavičius “Kauno dienai” sakė, jog Lietuvoje jau įprasta, kad valdančiosios daugumos partnerių susitarimai lemia, kas patenka į Vyriausybę. “Tačiau menkinti Prezidento vaidmens šiuo atveju negalima. Tai įrodo Z.Zinkevičiaus nepaskyrimo istorija”, - teigė A.Krupavičius.

Visgi politologas mano, kad bus “kovojama” tik dėl vieno dviejų ministrų, didesnė jų dalis išliks ir po rinkimų. “Nė vienas ministras nėra labai smarkiai susikompromitavęs, nors kai kurie aktyviai puolami opozicijos. Todėl tikėtina, kad beveik visi dabartiniai Vyriausybės nariai liks savo postuose, kad ir kas būtų išrinktas į Prezidentus”, - prognozavo A.Krupavičius.