Šias pastabas pateikia su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS), kurio atstovai kartu su sporto ekspertais pateikė sporto finansavimo Lietuvoje analizę.

Pasak ekspertų, valstybės įmonės kasmet finansuoja federacijas ir sporto klubus, tačiau, jų nuomone, sudaromos reklamos, įvaizdžio ir kitos sutartys neretai yra tik būdas tiesiogiai paremti konkrečią organizaciją pagal išankstinį susitarimą. Taip pat pažymima, jog viešasis sektorius netaiko vieningų atsiskaitymo standartų lėšų gavėjams ir tik pavienės federacijos bei sporto klubai už gautas lėšas atsiskaito viešai.

„Atskaitingumo trūkumas gali reikšti, kad lėšos panaudojamos netinkamai. Pavyzdžiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos tyrimo „Sportas“ duomenimis, vien per 2013 – 2015 m. sporto organizacijos nesumokėjo ar nedeklaravo 712 tūkst. eurų mokesčių“, - nurodo TILS.

Be to, anot ataskaitos, nėra vertinama, ar sportui skirtos lėšos buvo panaudotos efektyviai. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad jei organizacijai nepavyksta, pavyzdžiui, laimėti medalių skaičiaus, nurodyto paraiškoje lėšoms gauti, jos nėra prašoma paaiškinti, kodėl nepavyko pasiekti užsibrėžtų tikslų.

Dar viena  įvardijama problema yra tai, jog nėra tikslių duomenų, kiek Lietuvos viešasis sektorius kasmet skiria lėšų sportui. Kūno kultūros ir sporto departamento preliminariais skaičiavimais, 2010 – 2012 metais valstybė sportui kasmet skyrė apie 110 mln. eurų, tačiau vėlesnių duomenų nepateikiama.

Tyrime kalbinti ekspertai atkreipia dėmesį, kad valstybės įmonės paramą spoto organizacijoms skirsto savo iniciatyva, nederindamos su jokiomis viešojo sektoriaus institucijomis. Kaip dažniausi paramos skyrėjai įvardintos valstybinės bendrovės - „Lietuvos geležinkeliai“, „Lietuvos energija“, „Oro navigacija“ bei „Klaipėdos nafta“.

„Pasak ekspertų, valstybės įmonių su sporto klubais sudaromi reklamos, įvaizdžio ir panašūs susitarimai neretai yra tik būdas įforminti tiesioginę paramą valstybės lėšomis. Ekspertai taip pat pabrėžė, jog praktikoje skiriama parama yra asmeninių simpatijų ar neoficialių pokalbių tarp klubų ir valstybės įmonių vadovų rezultatas“, - nurodoma tyrimo ataskaitoje.

TILS rekomenduoja paramą gaunančias federacijas, asociacijas įpareigoti už lėšų panaudojimą atsiskaityti viešai, atvirų duomenų formatu ir užtikrinti, kad lėšas skiriančios įstaigos ar įmonės vykdytų lėšų panaudojimo stebėseną. Taip pat rekomenduojama nustatyti ilgalaikius paramos skirstymo kriterijus viešojo sektoriaus institucijoms, kiek įmanoma atsisakyti finansavimo per projektus ir pereiti prie programinio lėšų skyrimo modelio, kuris leistų geriau įvertinti, ar lėšos panaudotos efektyviai.

TILS taip pat siūlo numatyti ilgalaikes prioritetines sporto sritis ir būtent joms užtikrinti finansavimą.

Rengiant studija apklausti asmenys, dirbantys sporto politiką formuojančiose ir įgyvendinančiose institucijose, sporto federacijose, klubuose, savivaldybėse ir ministerijose, taip pat nepriklausomi tyrėjai, sportininkai.