Skirstant COVID-19 paramą kultūros sektoriui S. Kairys žada daugiau lėšų ir saugiklių (interviu)

Šiemet parama nukentėjusiems nuo koronaviruso menininkams ir įstaigoms bus didesnė, tačiau ją skirstant bus įvedama daugiau saugiklių, sako kultūros ministras Simonas Kairys.

Jis teigia, kad Kultūros taryba orientuosis į paramą individualiems kūrėjams, tuo metu subsidijas kultūros sektoriaus įmonėms, įstaigoms turėtų perimti Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

„Pareiškėjai kreipsis į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją. Kultūros taryboje lieka individualiems kūrėjams galimybė gauti stipendiją. Procesas irgi bus šiek tiek sudėtingesnis, nei buvo per pirmąjį karantiną, neužteks pateikti kelių eilučių, įsijungs ir tų prašymų analizė, vertinimas ir panašiai“, – sakė ministras.

Svarbiausios interviu temos:

* Kultūros ministerija turėtų prisidėti prie nepageidautinų Lietuvoje asmenų sąrašo sudarymo, atliktų sektoriaus stebėseną. 

* Organizacijos, kultūros sektoriaus atstovai kviečiami siūlyti kandidatą Į Kultūros tarybos vadovus.

* Didės finansavimas kultūros paveldui tvarkyti, siekiant spartesnių procesų žadama mažinti biurokratiją.

* Tvarkant Vilniaus Tauro kalną ir įrengiant čia modernią koncertų salę, galėtų būti nukeltas ir paminklas Petrui Cvirkai.

* Sprendimai dėl Stasio Eidrigevičiaus menų centro paliekami Panevėžio savivaldybei.

– Užsienio reikalų ministerija sako, kad uždraudus į Lietuvą atvykti Rusijos atlikėjui Filipui Kirkorovui, bus ir daugiau panašių sprendimų dėl asmenų, išnaudojamų Kremliaus minkštosioms galioms. Pasigirsta siūlymų kurti koordinavimo centrą, kur įvairių sričių specialistai dirbtų savotiškais žvalgais ir siūlytų, ko neįleisti į Lietuvą. Ar pritartumėte tokioms idėjoms?

– Be abejo, aiškūs kriterijai, aiškus tokių asmenų, kurie nepageidautini Lietuvoje, sąrašas tikrai pagelbėtų Kultūros ministerijai, Kultūros tarybai apsisaugoti ateityje nuo tokių nemalonių incidentų, kurie buvo įvykę ir dėl ko visa ta diskusija yra.

Tikrai galėtų būti aktyvesnis ir pačios Kultūros ministerijos vaidmuo inicijuojant tokio sąrašo sudarymą, kultūrinės erdvės monitoringas, ar, tarkime, propagandai imliausių kultūros sričių ir veikėjų identifikavimas. Kultūros ministerija čia turėtų veiklos ir, manau, kad tam tikri dalykai yra šiek tiek pavėluoti.

Džiaugiuosi, kad nors ir taip nemaloniai prasidėjo visa problema, bet jos pasekmės yra teigiamos. Tikrai, kaip skirtingos valstybės institucijos dabar diskutavo, bendradarbiauja, manau, kad bendromis jėgomis pasieksime tokių sprendimų.

– Ar ministerija savo inciatyva siūlys tokius asmenis, ar tai turėtų daryti kitos institucijos?

– Tai yra bendras darbas, nes formaliai kriterijus nustato Užsienio reikalų ministerija, po to įgyvendina Vidaus reikalų ministerija arba konkrečiai – Migracijos departamentas. Akivaizdu, kad yra kelių institucijų bendradarbiavimo pagrindas.

Bet kalbant apie minkštąsias galias, kurias naudoja nedraugiškos šalys būtent per kultūrą, tai mes, kaip sektorius, ministerija, kuri stebi situaciją, galėtume imtis proaktyvių veiksmų, ne tik reaguoti, kalbant apie pasekmes.

– Ar pritariate užsienio reikalų ministro nuomonei, kad F. Kirkorovas, turint omenyje jo laikyseną dėl aneksuoto Krymo, kelia grėsmę ir Lietuvos nacionaliniam saugumui?

– Nenorėčiau leistis į pavardes, turint omenyje, kad manęs niekaip nedomina rusiška muzika, atlikėjai. Aišku, garsiausi asmenys, kurie įtraukiami į sąrašą, visi mes apie juos žinome.

Kalbant apie platesnį kontekstą, reikėtų gilesnės analizės, reikėtų labiau identifikuoti visą vyksmą ir, įžvelgus tendencijas, siūlyti tuos dalykus. Mes, kaip Kultūros ministerija, daugiau kalbame apie tokius dalykus, kaip tam tikrų projektų finansavimas, jų palaikymas, kultūros institucijų veikla – čia daugiau yra mūsų dėmesio zona. Kas kur atvažiuoja koncertuoti tiesiog, be valstybės pinigų naudojimo čia yra kita medalio pusė.

– Taip, diskusijos juk ir kilo dėl to, kad Kultūros taryba skyrė paramą dviem įstaigoms, planavusioms rengti Rusijos atlikėjų koncertus. Ar būsima parama ir toliau bus skirstoma be ekspertinio vertinimo, ar keisite paraiškų vertinimo taisykles?

– Reikia pažymėti, kad skandalinga situacija ir atsirado dėl to, kad Kultūros tarybai buvo deleguota nauja priemonė. Žinome, kas parašyta Kultūros tarybos įstatyme, kad būtinas ir ekspertinis vertinimas, ir pačios Kultūros tarybos įsitraukimas. Bet viešojoje erdvėje dažnai painiojami tam tikri dalykai. Yra projektai, kurie vertinami normalia, natūralia eiga Kultūros tarybos ekspertų, ir priemonė, kuri dabar bus Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, kuri yra daugiau pagalba verslui, o ne kokių nors kultūrinių projektų rėmimas.

Mažiausiai, ką turime daryti, tai išlaikyti natūralią Kultūros tarybos veiklą, neprimetant jai nebūdingų funkcijų.

Aišku, yra niuansų, turime tam tikrų įtampų, kai karantinas atneša neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, individualią veiklą vykdantys žmonės šiandien gyvena tik iš 257 eurų išmokos. Dėl jų reikia padaryti greitus sprendimus, nes situacija nelaukia. Dėl to kartais greitis lemia klaidas. Bet pamoka buvo tikrai didelė. Manau, kad visi dabar bus ją išmokę, bet pasekmė bus, kad procesai taps šiek tiek lėtesni.

Kultūros taryba nebedalins subsidijų, kurios orientuotos į įmonių apyvartos smukimą dėl karantino, į įmonių sąvoką įeina ir, pavyzdžiui, nevyriausybinės organizacijos, veikiančios kultūros srityje. Pareiškėjai kreipsis į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją.

– Kas tuomet skirstys tą paramą?

– Kultūros taryba nebedalins subsidijų, kurios orientuotos į įmonių apyvartos smukimą dėl karantino, į įmonių sąvoką įeina ir, pavyzdžiui, nevyriausybinės organizacijos, veikiančios kultūros srityje. Pareiškėjai kreipsis į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją.

Kultūros taryboje lieka individualiems kūrėjams galimybė gauti stipendiją. Procesas irgi bus šiek tiek sudėtingesnis, nei buvo per pirmąjį karantiną, neužteks pateikti kelių eilučių, įsijungs ir tų prašymų analizė, vertinimas ir panašiai.

Taip pat AGATA turi pagalbos priemonę iš tuščios laikmenos surinktų lėšų, taip pat stengsis paremti tuos individualius kūrėjus ir dėl to bus bendradarbiaujama su Kultūros taryba.

Bet subsidijų, kurios iššaukė šitą skandalą, manau, Kultūros taryba nedalys.

– Ar Ekonomikos ir inovacijų ministerija turės svertų, kad galėtų įvertinti, kam skiriama ta parama? Ar nepasikartos ta pati situacija tik kitoje ministerijoje?

– Tam tikri saugikliai yra natūralūs. Dabar nebuvo tokio laiko, kad kas nors planavo koncertą ir jis neįvyko. Šiek tiek lengviau yra. Mes siūlome savo pagalbą nustatant, identifikuojant tam tikras įmones, kur Kultūros ministerija galėtų pareikšti savo manymą, bet vėlgi kriterijų sistema yra paremta daugiau ekonominiais rodikliais. Turbūt kalbame ne apie vieną ar kitą koncertą iš nedraugiškos mums šalies su propagandos prieskoniais, mes čia kalbame konkrečiai apie įmones.

Pavyzdžiui, viena iš tų įmonių, kuri išgarsėjo šioje istorijoje, daro daugybę renginių, kurie nieko bendro neturi su nedraugiška Rusijos propaganda.

Visuomet bus žiūrėjimas arba į verslo pusę, arba į turinio, bet geriausia būtų, kad turinio dalis liktų Kultūros ministerijos, Kultūros tarybos žinioje, o verslo dalykai – Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje.

– Pernai skirstant lėšas už tuščias laikmenas galiojo principas „kas pirmesnis, tas gudresnis“. Paraiškų kvotos užsipildydavo ir per kelias valandas. Ar ši tvarka bus keičiama?

– Kalbant apie stipendijų konkursą, kurį paskelbė Kultūros taryba, tai jų skirstymas tikrai turi mechanizmą, nebus ta parama dalijama, kaip minite, principu „kas pirmesnis, tas gudresnis“.

Kita vertus, ši parama skirta mūsų šalies piliečiams, kūrėjams, atlikėjams, kurie yra patekę tikrai į sudėtingą situaciją.

Kalbant apie lėšas už tuščias laikmenas, mes čia daugiau su AGATA bendraujame, kol kas aiškių sprendimų dar nėra, bet ta priemonė tikrai bus.

– Ar po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl fondų, kurie finansuojami skiriant tam tikrą mokesčių dalį, tarp jų ir Kultūros rėmimo fondo, nenukentės kultūros projektų finansavimas?

– Konstitucinis Teismas nepasakė, kad kas nors nebegali būti finansuojama. Anksčiau tiesiog buvo tam tikras depolitizavimo principas, kada Kultūros rėmimo fondo biudžetas automatiškai susidarydavo iš tam tikrų proporcijų – mokesčių, surinktų iš lošimų, alkoholio akcizų.

Po Konstitucinio Teismo sprendimo lėšas turime tiesiog numatyti valstybės biudžete. Šiemet numatydami lėšas, atsižvelgėme į tas proporcijas, kurios buvo daugmaž skiriamos iš surinktų akcizų.

Kur yra bėda su Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kad mes prarandame depolitizavimo principą. Dabar kasmet svarstydami biudžetą politikai ginčysis ir spręs, daugiau ar mažiau skirti lėšų Kultūros rėmimo fondui.

Pasitelkę užsienio patirtį, turime galvoti, koks naujas modelis turėtų būti, kad atitiktų ir KT nutarimus, ir būtų efektyvus. Norisi akcentuoti, kad Kultūros taryba yra demokratiškas savireguliacijos įrankis.

– Birželį pradės dirbti nauja Kultūros taryba, paskelbtas naujo vadovo konkursas. Kokius reikalavimus jam kelsite?

– Situacija yra tokia, kad pagal visą sudėtingą tvarką buvo atrinkta nauja Kultūros taryba. Kultūros tarybos pirmininką teikia kultūros ministras Vyriausybei ir jis paskiriamas Vyriausybės.

Iki šiol būdavo tokia tvarka, kad viskas įvykdavo tyliai. Pati sistema nėra labai reglamentuota, reikalavimai keliami dėl patirties ir kitų dalykų apibrėžti tiek mūsų skelbime, tiek Kultūros tarybos įstatyme, jie yra minimalūs.

Tačiau tas procesas nėra normaliai reglamentuotas. Ką mes padarėme, viešai išplatinome informaciją ir kviečiame tiek kultūros sektoriaus atskirus atstovus, tiek organizacijas ar pačius norinčiuosius pretenduoti į Kultūros tarybos vadovus tikrai nebijoti, kreiptis, kad kultūros ministras galėtų ne skirti, o rinktis.

– Kada įsivaizduojate tą atranką daryti?

– Šį mėnesį laukiame visų norinčiųjų valios išreiškimo, laisvos formos savo veiklų aprašymo. Ir iš to, ką gausime, rinksimės, kuriuos kandidatus kviečiame į jau gilesnį pokalbį ir taip pamažu judėsime prie sprendimo. O šiaip yra pavasaris, berods, gegužės mėnuo, kada reikia teikti naują pirmininką. Dabar taryba kuo puikiausiai veikia su laikinu pirmininku ir senąja sudėtimi.

– Ar pati parama, skirta nukentėjusiems nuo COVID-19 menininkams, įstaigoms, šiemet didės tiek Kultūros rėmimo fonde, tiek ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonėse?

– Kultūros rėmimo fondas didėja 0,75 mln. eurų, didėja bendras biudžetas, dar 2,5 mln. atkelta iš praėjusių metų, tad tas biudžetas bus apčiuopiamai didesnis. Kalbant apie Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, Vyriausybė nebeis sektoriniu keliu – viskas sutelkta į tas subsidijas po Ekonomikos ir inovacijų ministerija, tiesiog kultūroje veikiantys subjektai galės ten pretenduoti, nes jie irgi yra pripažinti nukentėję nuo karantino ir pandemijos situacijos.

Svarbu, kad kultūros įstaigos turi išimtį šioje subsidijų programoje Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, nes turime matyti specifiką – turime tokių kultūros įstaigų, kurios tarp savo dalininkų, steigėjų, akcininkų turi ir viešąjį sektorių – valstybę ar savivaldybę.

Tad kultūros sektoriui padidinome šiek tiek tą dalį, kiek leidžiama to viešojo sektoriaus dalies turėti. Tas rodiklis padidintas iki 50 proc. ir tokios organizacijos, kaip „Menų spaustuvė“ ar panašiai, jos neliks už borto ir galės irgi pretenduoti į tas subsidijas.

– Kalbant apie išėjimą iš karantino – kas pirmiausia galėtų atsidaryti? Ar turite planą, kaip įstaigos galėtų persitvarkyti, kad ateityje tokios krizės mažiau paveiktų šį sektorių?

–  Karantinas jau buvo antras, tad nori nenori yra ta patirtis. Aišku, Sveikatos apsaugos ministerija taip pat dėliojasi išėjimo iš šios situacijos planus, kartu bandysime sudėlioti, kur didžiausios rizikos, kaip tai daryti. Grįžimas į normalų gyvenimą, išėjimas iš tos karantino fazės yra lygiai toks pat svarbus, kaip ir ta apsunkinta veikla ar visiškas veiklos nebuvimas karantino metu.

Tikrai nebus taip, kad baigiasi karantinas ir visos įstaigos staiga yra pasiruošusios rodyti spektaklius, daryti koncertus ir kitus dalykus. Dauguma jų tik grįš į normalias repeticijas.

Tikrai nebus taip, kad baigiasi karantinas ir visos įstaigos staiga yra pasiruošusios rodyti spektaklius, daryti koncertus ir kitus dalykus. Dauguma jų tik grįš į normalias repeticijas. Tam irgi ruošiamės, bendraujame su mūsų įstaigomis. Būsime aktyvūs, kai Vyriausybė pradės svarstyti, kas jau pirmiausia galėtų grįžti iš karantino į normalesnį gyvenimą, turėsime pasiūlymų, kad viskas vyktų žingsnis po žingsnio, neskubant. Nes skubėjimas, matome ir iš užsienio šalių, kokias turi pasekmes. Norėtųsi grįžti į visavertį gyvenimą be rizikos, kad ateityje vėl situacija blogės ir vėl visiems teks užsidaryti.

– Nuo ko bus pradedama? Vieni paskutinių, berods, buvo uždaryti muziejai, galėjo vykti ir kai kurie koncertai. Ar tai galės būti tos pirmosios kregždės?

– Taip, reikia žiūrėti į tas veiklas, kurios turi mažiausiai kontaktų. Per karantiną, pavyzdžiui, veikė bibliotekos, ir tikrai jų veikla yra prasminga šiuo nelengvu metu. Aišku, yra muziejai, galerijos, jie turi visas kompetencijas suvaldyti srautus. Ir jeigu jie tik matys prasmę atsiverti, jie bus prioritetas, kas galėtų laisvėti.

Didžiųjų įstaigų kolektyvai pirma grįžtų ne pas žiūrovus, bet į normalų repeticijų režimą. Kitas slenkstis – išėjimas į sales. Bet turbūt tai bus vėl pradedant nuo atstumų laikymosi, auditorijos dydžio ribojimų. Svarbu tai kuo anksčiau žinoti, kad įstaigos galėtų prisitaikyti.

– Ar galima tikėtis, kad spektakliai, koncertai vyks jau vasarą?

– Aš, kaip kultūros ministras, tikrai norėčiau, bet reikia žiūrėti, kokia bus pandeminė situacija, kaip mums seksis skiepytis, kokias turėsime testavimo galimybes ir kitus dalykus. Dabar niekas nežino, kaip viskas rutuliosis, bet turime būti optimistai ir nesiruošti, nenusiteikti blogiausiam scenarijui.

Blogai tai, kad atsitikus pandemijai, dažnai žiūrime į kultūros sektorių, kaip į tą, kurį čia pirmiausia reikia gelbėti. Bet esu ne kartą pabrėžęs, kad mes jį turėtumėme suvokti kaip puikią priemonę visuomenei grįžti į normalią savo gyvenimo būseną. Nes bus daug pasekmių, kalbant apie psichologinę žmonių būseną, kitus dalykus – kultūra čia gali pasitarnauti sprendžiant ir socialines pasekmes.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių