Skambina pavojaus varpais: dėl šašlykų aukoja mišką

Žurnalistei teko reta patirtis imti interviu iš urėdijos budėtojo, kuris buvo 35 metrų aukštyje.

„Sakykite, per kiek laiko čia užlipama?“ – garsiai klausė žurnalistė.

„Per 3-4 minutes“, – atsakė urėdijos budėtojas.

Per kelias minutes užlipęs į bokštą urėdijos budėtojas dirba nuo 8 ryto iki sutemų. Kitos įdomesnės detalės – jis nelaipioja pirmyn atgal.

„Ar nenuobodu?“– teiravosi žurnalistė.

„Labai“, – atsakė urėdijos budėtojas.

Vyras pasakojo, kad ne visi čia gali dirbti, bet ne dėl sėdėjimo ar ilgo budėjimo, o dėl to, kad jeigu vieni užlipa, tai vėliau bijo nulipti.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Kaip vadinate savo „kabinetą“?“ – klausė žurnalistė.

Vyras neatsakė, tik juokėsi. Panevėžio regiono miškams nuo praėjusio penktadienio pasiekus aukščiausią gaisringumo klasę, bokštelio budėtojas – itin svarbus. Tik jis mato, ar nekyla gaisras. Tokių bokštų Panevėžio regione yra du.

„Dūmus budėtojai pamato iš bokšto. Jie pamato iš toli, o tada pradedama ieškoti ir jeigu greitai atrandamas gaisro židinys, tai greitai užgesinamas. Kai dūmai pasklinda po mišką, tada jau yra sunku surasti gaisro židinį“, – teigė miško apsaugos inžinierius Andrius Ropė.

Kol kas Panevėžio regiono miškai yra gaisringiausi, todėl raudonuoja Lietuvos žemėlapyje. Čia fiksuoti trys gaisrai, jie greitai užgesinti.

„Gyventojai kepė šašlykus, kilo gaisras, gerai, kad mes savaitgalį pastebėjome dūmus ir greitai užgesinome“, – pasakojo A. Ropė.

Nepaaiškinamas žmonių elgesys – dėl šašlykų aukoti mišką. Panašiai ir su sodininkais, dėl kurių, spėjama, panašiai kilo kiti du gaisrai. Sodininkų žaliosios atliekos sutemptos į mišką ir norėta jas sunaikinti.

„Pranešimas buvo iš pačių sodo gyventojų“, – sakė Paežerio girininkijos girininkė Giedrė Dominaitė.

„Vadinasi, patys uždega ir patys išsigąsta?“ – teiravosi žurnalistė.

„Greičiausiai, taip. O kada vyko gesinimas, gaila, nė vieno sodininko nebuvo“, – sakė G. Dominaitė.

Kalbinti sodininkai sakė, jog reikia turėti proto perdžiūvusiame miške.

„Pirmininkė perspėja, kad karšta ir negalima deginti“, – sakė kalbinta sodininkė.

Penktos klasės gaisringumas reiškia didžiausią gaisrų pavojų. Didelis gaisringumo pavojus – jau visoje Lietuvoje, išskyrus Ignaliną.

„Nuo gegužės 8 dienos jau pasiekė 4 gaisringumo lygį. Lietaus negauname ir praeitą penktadienį pasiekėme aukščiausią gaisringumo lygį“, – teigė A. Ropė.

Savaitgalį po mišką bus daromi reidai. Nėra uogų ar grybų, todėl nėra reikalo papildomai kelti pavojų ir lankytis miške. Kai taip sausa miške gaisras gali kilti nuo menkiausios kibirkšties. Už sukeltą miške gaisrą gresia bauda ir žalos gamtai atlyginimas.