Vilniaus Balsių progimnazijoje vaizdo stebėjimo kameros ir elektroniniai įėjimo varteliai įrengti nuo pat mokyklos įkūrimo. Tiesa, tuomet mokykla laimėjo konkursą, tad šiuos prietaisus iš dalies finansavo savivaldybė. Mokyklos vadovė tikina, kad jų mokiniai tikrai yra saugūs, nes visą mokyklos teritoriją ir bendro naudojimo patalpas stebi daugiau kaip 60 vaizdo stebėjimo kamerų.

„Visi mūsų darbuotojai, visi mokiniai turi praėjimo korteles. Antras dalykas – yra vaizdo stebėjimo kameros, kurios viską fiksuoja, visi koridoriai filmuojami. Jeigu kažkas atsitinka, jos pagelbėja, nes galima vaizdą atsisukti ir peržiūrėti pakartotinai“, – sakė Vilniaus Balsių progimnazijos direktorė Virginija Giršvildienė.

Vis dėlto tokią saugumą užtikrinančią įrangą turi reta Lietuvos mokykla. Vilniaus miesto savivaldybė nori, kad kameros stebėtų visas sostinės mokyklas. Ji mokyklas taip pat ragina rakinti duris ir įsirengti elektroninius vartelius, pro kuriuos vaikai ir mokytojai galėtų praeiti tik su specialiomis kortelėmis.

„Yra rekomendacija per pamokas rakinti mokyklas, įsirengti tokias spynas, kurios iš vidaus galėtų būti atrakinamos“, – teigė Vilniaus vicemeras  Tomas Gulbinas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nors mokyklų vadovai sveikina siūlymus, kurie padėtų užtikrinti didesnį moksleivių saugumą, kai kurios rekomendacijos sulaukė ir kritikos.

„Neįsivaizduoju, kaip būtų įmanoma pamokų laikotarpiu nuo 7.30 val. iki kokios 15.30 val. užrakinti duris. Kai kuriems mokiniais, būna, pamokos prasideda ir ne nuo pirmos pamokos, kiti turi ir tam tikrą „langą“, – svarstė Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.

Neįsivaizduoju, kaip būtų įmanoma pamokų laikotarpiu nuo 7.30 val. iki kokios 15.30 val. užrakinti duris. Kai kuriems mokiniais, būna, „langai“...

Didesnis saugumas, didesnės ir išlaidos. Elektroninių vartelių išlaikymas nėra pigus, o vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas gali kainuoti ne šimtus, o tūkstančius eurų.

„Visoms mokykloms įsirengti būtų pravartu, tik eksploatacija yra brangi. Jeigu sugenda elektroninė praėjimo sistema, ją reikia remontuoti ir tau jau yra nemaži pinigėliai“, – sakė V. Giršvildienė.

„Jeigu tai būtų solidžiai planuojama, tai turėtų būti suplanuotos ir lėšos. Be abejo, ieškoti jas turėtų savivaldybės, įvertinusios ir mokyklų biudžetus. Gal kita mokykla turi kažkokių lėšų“, –  komentavo D. Žvirdauskas.

„Žinau mokyklų, kurios jau iš savo biudžeto tą jau daro. Jeigu būtų toks poreikis, mokyklos kreiptųsi, mes svarstytume apie papildomą finansavimą“, – teigė T. Gulbinas.

Kiek sostinės mokyklų jau dabar įsirengusios vaizdo stebėjimo kameras, Vilniaus savivaldybė atsakyti negali. Visgi tikėtina, kad didmiesčių mokyklose jas galima rasti kur kas dažniau nei miestelių ugdymo įstaigose.

„Miestelis nelygu miesteliui, bet man atrodo, kad labiau ištobulintos tos apsaugos sistemos yra didmiesčiuose, nes jie jau turėję precedentų“, – kalbėjo D. Žvirdauskas.

Mokykloms papildomo saugumo rekomendacijos pateiktos po to, kai praeitos savaitės pradžioje Levo Karsavino mokykloje buvo rastas savadarbis sprogmuo. Vėliau jis sprogo. Butelius su sprogstamąja medžiaga, kaip įtariama, paliko penkiolikmetis iš kitos mokyklos.

„Paauglys įbėgo į mokyklą ir atrodė, kaip į pamoką vėluojantis mokinys, nes savo išvaizda niekuo nesiskyrė nuo tos mokyklos mokinių. Kaip žinome iš policijos pranešimų, pasirodo, tai buvo kitos mokyklos mokinys, kuris paliko tuos paketus mokykloje“, – sakė Vilniaus savivaldybės vicemeras.

„Greičiausiai jaunimas taip linksmintis bandė, galbūt pažiūrėti, kaip savadarbis sprogmuo sprogsta“, – įvykį komentavo Vilniaus policijos atstovas Tomas Bražėnas.

Po šio įvykio visos mokyklos taip pat raginamos peržiūrėti evakuacijos planus bei reguliariai rengti evakuacijos pratybas.