- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimui šią savaitę pateikti siūlymai kelti mokslo darbuotojų, taip pat mažiausiai uždirbančių švietimo darbuotojų atlyginimus, projektai toliau bus svarstomi komitetuose.
Parlamentas po pateikimo pritarė Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms, kuriomis mokslo darbuotojams siūloma 10 proc. didinti pareiginės algos koeficientų dydžių apatines ir viršutines ribas, vadinamąsias „šakutes“.
Pataisas pristačiusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sakė, kad nuo kitų metų sausio dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimams padidinti iš viso skirta 28,8 mln. eurų.
Anot jos, bendras darbo užmokesčio padidėjimas, įskaitant bazinio dydžio padidėjimą, vidutiniškai sudarytų 12,48 procento.
Šią savaitę pateiktas projektas susijęs tik su valstybinių mokslinių tyrimų institutų mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokesčio didinimu, tam riekės apie 2,5 mln. eurų.
„Pritarus siūlomiems pakeitimams valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga galėtų kilti nuo 206 eurų iki 371 euro, vyresniojo mokslo darbuotojo – nuo 179 eurų iki 287 eurų“, – sakė J. Šiugždinienė.
Seimas taip pat ėmėsi siūlymo didinti švietimo darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, kad jų atlyginimai būtų didesni už nekvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestį.
„Teikiamu projektu taip pat siekiama padidinti mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, kitų darbuotojų pastoviosios dalies koeficientus bei sumažinti disproporcijas tarp darbo laiko normų“, – pristatydama pataisas sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Anot jos, pakeitimais siekiama sudaryti sąlygas mokėti teisingą darbo užmokestį, neleidžiantį atsirasti nepagrįstam minimalių ir maksimalių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų persidengimui.
Ministrė pažymėjo, kad su šiais pakeitimais nustačius 730 eurų minimaliąją mėnesinę algą ir 181 eurų bazinį dydį minimalūs kvalifikuotų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai būtų didesni už nekvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestį.
M. Navickienės pateiktais duomenimis, biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų dydžiams padidinti 2022 metais reikėtų skirti apie 26 mln. eurų, o pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčiui reikėtų skirti 129,6 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: į gydymo įstaigą kreipęsis vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės4
Į gydymo įstaigą kreipęsis Lietuvos ir Izraelio pilietybes turėjęs vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės, skelbia „15min“. ...
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną4
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos6
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks3
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną6
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...