„Būtų įvertinami moksleivio pasiekimai visoje vidurinio ugdymo programoje“, – teigė Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.

Jeigu toks pakeitimas įsigaliotų, mokiniai brandos egzaminą laikyti pradėtų likus dvejiems metams iki mokyklos baigimo. „Daugelį metų apie tai švietimo bendruomenei šnekėta, kad būtų gerai, kad toks vertinimas atsirastų, nes parodytų apskritai asmens brandą“, – tvirtino direktorė.

Šiemet mokyklą baigęs Justas laikė šešis egzaminus ir visus juos išlaikė puikiai. Iš matematikos, lietuvių ir anglų kalbos, biologijos bei istorijos jis surinko šimtukus, o iš chemijos – 99 balus. Vis dėlto Nacionalinės švietimo agentūros siūlymą  egzamino balą skaičiuoti kaip kaupiamąjį pažymį, vaikinas vertina dvejopai. „Viena vertus taip, tiems mokiniams, kuriems trūksta motyvacijos, tai bus šioks toks stumtelėjimas ir tikrai išeis į gera. Bet yra ir kitas efektas – mes turbūt dar labiau susitelksime į to rodiklio siekimą“, – kalbėjo Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientas Justas Petrauskas.

Egzamino tvarkos pakitimas neramina ir pedagogus. Nors pokyčių reikia, jie neslepia, kad projekto sėkmė priklauso ir nuo jo įgyvendinimo. „Žiūriu labai pozityviai. Tik su viena sąlyga – kad ir užduotys būtų rengiamos centralizuotai, ir visas vertinimas būtų centralizuotas“, – situaciją komentavo Valstybinių lietuvių kalbos egzaminų vertinimo komisijos pirmininkė Daiva Stukienė.

Tačiau visos apie pakitimus diskutuojančios pusės mano, kad tokie pokyčiai sistemai ir patiems abiturientams išeitų tik į naudą. „Mūsų visuomenėje ir švietimo bendruomenėje nemažai šnekama apie stresą, kurį sukelia baigiamieji egzaminai abiturientams. Tai turbūt būtų vienas iš aspektų, kad egzaminai nebekeltų streso, turėti kaupiamojo vertinimo sistemą, kuomet būtų įvertinami moksleivio pasiekimai visoje vidurinio ugdymo programoje“, – kalbėjo Nacionalinės švietimo agentūros direktorė R. Krasauskienė.

„Neliks turbūt ir loterijos faktoriaus, kai mokiniai periodiškai kas pusmetį atsiskaitys tam tikrą dalį kurso. Ne tik stresas sumažės, bet ir vertinimas bus daug patikimesnis ir objektyvesnis“, – teigė D. Stukienė.

„Kiekvienai inovacijai, naujovei reikia supratimo, pasirengimo, kaip tai įgyvendinti, ir po to viskas padaroma. Bet, manau, sutiks visi vadovai, mokytojai, kad visa tai daroma dėl mokinių, dėl vaikų ateities“, – sakė Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.

Kol kas planuojami keturi vertinimo etapai – du vienuoliktoje ir du dvyliktoje klasėje. O mokiniams bus ketinama suteikti galimybę pasirinkti tris geriausius pažymius iš keturių. „Tai iš tikrųjų didintų mokinių motyvaciją tie visi tarpiniai atsiskaitymai. Be abejo, jeigu nebus vertinama vien tik mokykloje“, – teigė D. Stukienė.

Buvęs abiturientas Justas mano, kad planuojami pokyčiai vis dėlto bus naudingi tik mažiau motyvuotiems mokiniams. „Man turbūt užteko motyvacijos mokytis ir taip. Ir tikrai sėkmės dalis yra labai didelė. Bet jeigu būtų ta sistema įvesta, kai aš mokiausi mokykloje, nežinau, būtų nelabai malonus šioks toks formalumas. Nes vis tiek tu turi patikrinimams pasiruošti ir pan.“, – nuomonę išsakė Justas.

Kol kas būsimieji abiturientai dar laikys egzaminus senu būdu. Mat detalesnis planas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar tik aptarinėjamas. Vis dėlto Švietimo akademija tikisi egzaminų tvarką pakeisti per trejus-ketverius metus.