- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aukštosiose mokyklose pirmakursių šiemet bus daugiau, nei pernai, nemokamas studijas gaus 800 mažiau studentų, trečiadienį pranešė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Anot jos, šiemet studijas 19 162 pirmakursiai, pernai jų, pasak ministrės, buvo 18 769. 11 713 iš pirmakursių šiemet studijuos valstybės finansuojamose vietose – nemokamas studijas gaus apie 800 mažiau pirmakursių, nei pernai.
J. Šiugdžinienės teigimu, universitetuose stojantieji sudarė 10 541 studijų sutartį, kolegijose – 8 621 sutartį. Beje, šių metų Lietuvos abiturientai sudarė 11 645 studijų sutartis ir tai yra daugiau, nei praėjusiais metais.
Pagrindinio priėmimo rezultatus trečiadienį skelbia ir Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO).
Pasak ministrės, žvelgiant į juos, „yra dalykų, kurie džiugina, yra, kurie liūdina“.
Daugėja potencialių pedagogų
„Pirmiausia, kas džiugina, tai susidomėjimas pedagogikos studijomis – jis auga. Šiemet pirmosios pakopos bakalauro pedagogikos studijas rinkosi 100 daugiau abiturientų, nei pernai metais ir 200 daugiau, nei dar praėjusiais metais. Ši tendencija džiugina“, – sakė ministrė.
Ministerijos duomenimis, šiemet pagal pedagogikos studijų krypčių bakalauro programas universitetuose ir kolegijose iš viso studijuos net 1 084 jaunuoliai, 621 iš jų – valstybės finansuojamose vietose.
Daugiausia būsimų pedagogikos studentų pasirinko Mokomojo dalyko pedagogikos studijas Vytauto Didžiojo universitete (117), Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studijų programą Klaipėdos valstybinėje kolegijoje (98) ir Vaikystės pedagogikos studijų programą Vilniaus kolegijoje (95).
M. Morkevičiaus / BNS nuotr.
Pasak J. Šiugdžinienės, daugėja ir pasirinkusiųjų valstybės finansuojamas profesinės pedagogikos studijas, trunkančias 1–1,5 metų. Anot jos, tai yra labai svarbus signalas, leidžiantis tikėtis, kad mokyklas papildys trūkstamo profilio – matematikos, fizikos ir chemijos mokytojai.
Pirmiausia, kas džiugina, tai susidomėjimas pedagogikos studijomis – jis auga.
Ministrė sako, kad Vyriausybei teikia siūlymą didinti šių profesinės pedagogikos studijų vietų skaičių nuo 240 iki 385.
J. Šiugdžinienė taip pat atkreipė dėmesį, kad vidutinis stojančiųjų į valstybės finansuojamas pedagogikos studijas balas yra 7,27. Anot ministrės, jis „nėra labai mažas, bet norėtųsi, kad būtų aukštesnis“.
Vidutinis konkursinis balas universitetuose siekia 7,56, kolegijose – 5,25.
Trūks fizikos, matematikos, fizikos mokytojų
„Neramina tai, jog dalis studijų krypčių, mums labai svarbių studijų krypčių pedagogikos studijose, sulaukia vis dar mažai stojančiųjų, mažai norinčių studijuoti pirmoje pakopoje, bakalauro studijose tapti chemijos, fizikos, matematikos, biologijos, informacinių technologijų mokytojais. Tad šis klausimas lieka labai aštrus ir reikia nuveikti daug darbų, kad mes čia turėtumėme didesnį susidomėjimą“, – kalbėjo ministrė.
Be minėtų krypčių, jos teigimu, problemų įžvelgiama ir dėl istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros sričių, studijuoti jose taip pat renkasi mažiau jaunuolių.
Ministerijos duomenimis, šiemet bakalauro studijų programose mokomojo dalyko pedagogikos matematikos specializaciją rinkosi aštuoni studentai, biologiją – 13, fiziką – du, chemiją – vienas studentas.
J. Šiugždinienė atkreipė dėmesį, kad problemą aštrina ir tai, jog iš baigusiųjų pedagogikos studijas apie pusė renkasi kitą kelią.
„Tai tikrai labai liūdina. Ši problema, beje, nėra tik Lietuvos problema – matėme didžiulius straipsnius apie Didžiąją Britaniją, kur taip pat jaučiamas labai didelis mokytojų trūkumas. Čia yra keli labai svarbūs veiksmai, pirmiausia – darbo vietos patrauklumas, tai yra ir atlyginimas, ir laisvė mokyti, mažiau biurokratijos“, – svarstė švietimo ministrė.
Neabejoju, kad matematikos rezultatai taip pat galėjo turėti įtakos.
Jos teigimu, šiuo metu visoje Lietuvoje nejaučiamas didelis ikimokyklinio ugdymo pedagogų trūkumas, tačiau situacija stebima ir, esant poreikiui, šios studijos jau kitąmet galėtų tapti vienomis iš prioritetinių ir būsimiems pedagogams būtų skiriamos stipendijos.
Mažėja būsimų akušerių, inžinierių
Auga informacines technologijas ir matematikos studijas pasirinkusių pirmakursių skaičius: IT studijas pasirinko 2096 studentai (1856 pernai), pasirinkusiųjų matematiką padaugėjo nuo 189 iki 230. Lyginant su pernai, taip pat kiek išaugo pasirinkusiųjų fizinių mokslų sritį (299 studentai).
J. Šiugždinienė taip pat apgailestavo, kad kiek sumažėjo pasirinkusių slaugos ir akušerijos (855, pernai – 882) , inžinerijos ir technologijos (2 425, pernai – 2 587) studijų kryptis.
Universitetuose daugiausia sutarčių sudaryta socialinių mokslų krypčių grupės programose – 19,5 proc., antroje vietoje – informatikos mokslų krypčių grupė (12,4 proc.), trečioji – sveikatos mokslų grupė (beveik 12,1 proc.).
Kolegijose daugiausia sutarčių pasirašyta verslo ir viešosios vadybos krypčių grupėje (28,2 proc. priimtųjų), taip pat sveikatos ir inžinerijos mokslų grupėse.
Įžvelgia matematikos egzamino įtaką
J. Šiugždinienė pripažino, kad sumažėjusį nemokamai studijuosiančių studentų skaičių „tikriausiai paveikė“ prasti šiųmetiniai valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatai – jo neišlaikė apie 35 proc. būsimųjų studentų. Išlaikyti šį egzaminą būtina norint studijuoti valstybės finansuojamose vietose daugelyje studijų krypčių.
„Tikrai nesakyčiau, kad tai yra pagrindinė priežastis, priežasčių yra įvairių – ir pandemija, ir šiemet tikrai daugiau studentų turi galimybių išvykti (...), tačiau neabejoju, kad matematikos rezultatai taip pat galėjo turėti įtakos“, – tvirtino ji.
Ministrė taip pat nesiejo didesnio susidomėjimo menų studijomis su matematikos egzamino rezultatais, pabrėždama, kad į šias vietas stojantieji turi ir papildomą barjerą – stojamąjį egzaminą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda paskyrė keturis LRT tarybos narius3
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį paskyrė keturis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos narius, du iš jų tęs darbą antrą šešerių metų kadenciją. ...
-
Atlikus vidinį Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus auditą, STT pradėjo ikiteisminį tyrimą
Kilus įtarimams dėl galimų pažeidimų Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus (VASA) vykdomoje veikloje, bendrovė atliko vidaus auditą, po kurio kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). STT patvirtina, kad atsižvelgus į pateiktą informa...
-
Darbą pradeda Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius M. Kairys5
Teisingumo ministerijoje Vilniuje penktadienį prisiekė naujasis Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius Mindaugas Kairys, šiose pareigose pakeitęs kadenciją baigusį Virginijų Kulikauską. ...
-
Lietuvoje pirmą kartą posėdžiavo Rusijos agresijai skirto tribunolo darbo grupė1
Lietuvoje penktadienį pirmą kartą posėdžiavo Specialaus Tribunolo dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą steigimui skirta darbo grupė. ...
-
V. Rupšys: Vokietija dislokuos brigadą Lietuvoje, kai tik būsime pasirengę7
Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai raginant greičiau dislokuoti Vokietijos brigadą Lietuvoje, kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad tai įvyks „kai tik mes būsime pasirengę“. ...
-
Klaipėdos savivaldybė kreipėsi į teisėsaugą dėl kelių kultūros projektų finansavimo4
Dar nepabaigus audito, kuriame aiškinamasi, kaip meno kūrėjai panaudojo pernai Klaipėdos savivaldybės skirtus pinigus Kultūros ir meno sričių programų projektams, kreiptasi į prokuratūrą. Įtarimų sukėlė dviejų asociacijų ataskaitos. ...
-
Lietuvos kariuomenė gavo teleskopinius krautuvus „Kramer“8
Lietuvos kariuomenė gavo teleskopinius penkių tonų krautuvus „Kramer“. ...
-
Sužinokite, kokiuose kelių ruožuose gali tekti stovėti spūstyse
Ir vėl vasara, ir vėl vairuotojų prašoma kantrybės bei supratimo. Tam „Via Lietuva“ sukūrė specialią kampaniją „Mes jus suprantame. Supraskite ir mus“, skirtą svarbiausių 2024 metų darbų keliuose pristatymui. ...
-
Pašiurpęs gyventojas: gyvulio gaišena pusiau apkasta, gali bet kas prieiti2
Portalas kauno.diena.lt sulaukė prašymo pasidomėti, kodėl tarnybos nereaguoja į pranešimą dėl netinkamai užkasto negyvo gyvulio. ...
-
Atlyginimo kultūra darbovietėje
Viena galimų konfliktų darbovietėje priežasčių – netenkinantis atlyginimas. Darbuotojai, kurių lūkesčiai nesutampa su siūlomu atlyginimu, neretai praranda motyvaciją, jaučiasi neįvertinti, o kartais – pradeda dairytis kitos darbo vieto...