- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Septyni iš dešimties suaugusiųjų Lietuvoje vis dar mokosi. Pasirodo, tokie kursai, kaip inžinerija, informatika, verslas, aktualūs ir vyresniems gyventojams. Kokias suaugusiųjų mokymosi tendencijas atskleidė Valstybės duomenų agentūros tyrimas, pasakojama LNK reportaže.
Valstybės duomenų agentūros tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje mokosi septyni iš dešimties visų suaugusių šalies gyventojų.
„Vis daugiau studentų žino, ko nori. Ateina konkrečiai žinodami, ką norėtų išmokti, dažnai žino, kur norėtų dirbti ir siekia įgyti tokias kompetencijas, kurios yra reikalingos būtent tai darbo vietai“, – pasakojo Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centro direktorius Mindaugas Černius.
Vis dėlto pastebima, kad tarp populiariausių sričių, kurias renkasi ne ką tik mokyklą baigę jaunuoliai, bet ir žmonės nuo 24-erių iki 69-erių metų, vietos amatui liko mažai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Vyrai dažniau nei moterys rinkosi tokias sritis, kaip inžinerija, gamyba ir statyba, gamtos mokslai, matematika ir statistika, žemės ūkis ir veterinarija. Besimokančios moterys aktyviau nei vyrai rinkosi socialinius mokslų, verslo ir teisės, švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir humanitarinių mokslų bei meno sritis“, – populiariausius mokslus tarp suaugusiųjų vardijo Valstybės duomenų agentūros Gyvenimo lygio ir užimtumo statistikos skyriaus vedėja Inga Daunaravičienė.
Mokymo centrai pabrėžia, kad šiais laikais darbuotojams reikia išmanyti daugiau, ir darbdavys reikalauja nebe amato, o technikos, technologijų išmanymo. Tą pastebi ir švietimo specialistai.
„Suaugusieji mokosi tai, ko jiems reikia gyvenimui, tai, kas jiems yra šiandien aktualu ir gali išspręsti jų gyvenimo problemas“, – teigė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos švietimo ekspertė Elena Trepulė.
Tad sostinės Technologijų ir inžinerijos mokymo centre, kuriame vyksta ne tik suvirintojų, elektrikų, bet ir verslo pagrindų paskaitos, studentų netrūksta.
„Suprantama, kad daugiausia vis tik ateina jauniausių, ką tik baigusių mokyklą, bet gal didžioji dalis pas mus besimokančių žmonių yra nuo 25-erių iki 45-erių metų“, - teigė įstaigos direktorius.
Tyrimo duomenimis, net du trečdaliai mokėsi iš knygų, specializuotų žurnalų, interneto. Taip pat informacijos ieškojo bibliotekose, muziejuose, kultūros ir mokymo centruose.
„Nėra tikslo suaugusiųjų vesti į auditorijas ar mokymo įstaigas, todėl, kad tikslas nebėra įgyti vienkartinį kažkokį tai laipsnį ar vienkartinį pažymėjimą. Tikslas yra įgyti įprotį mokytis nuolat“, – teigė švietimo ekspertė E. Trepulė.
Anot valstybės duomenų agentūros, dirbantys gyventojai buvo labiau linkę mokytis nei bedarbiai arba ekonomiškai neaktyvūs gyventojai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos1
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks1
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...